Apie projektą

„LIFE Viva Grass“ projekto tikslas buvo apsaugoti nuo išnykimo didelės gamtinės vertės pievas ir padidinti pusiau natūralių pievų priežiūros efektyvumą sukuriant „Integruoto planavimo priemonę“ (toliau -priemonė). Pasitelkiant ekosisteminių paslaugų principą išplėtota Priemonė stiprina ryšius tarp skirtingų sričų – socialinės gerovės, ekonomikos, aplinkos apsaugos, žemės ūkio – ir jų politikos taikymo prižiūrint pievas. Priemonės generuojami rezultatai palengvina su pievų tvarkymu susijusius planavimo ir sprendimų priėmimo procesus.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu taip pat vykdyta praktinė pusiau natūralių, krūmais apaugusių ir apleistų pievų atkūrimo veikla, paruoštos teritorijos žemės ūkio naudmenoms. Apleistose teritorijose atkūrus pusiau natūralių pievų buveines, jose šeimininkaujantis ūkininkas gali kreiptis dėl žemės ūkio išmokų. Toks pavyzdys skatina ir kitus žemės savininkus tvarkyti jiems priklausančias apleistas teritorijas bei užsiimti žemės ūkio veikla. Projektu siekta pademonstruoti pievų daugiafunkcinio naudojimo galimybes, kuris gali tapti darnaus kaimo vietovių valdymo pagrindu ir vietos ekonomikos vystymosi paskata.

Projekto veiklos:

• Pievų ekosisteminių paslaugų vertinimas pasirinktose pavyzdinėse teritorijose.
• Nacionalinių teisės aktų ir teisinės aplinkos Baltijos šalyse analizė siekiant įvertinti esamas sąlygas tinkamai pievų priežiūrai bei teisinės aplinkos poveikį ekosistemoms bei susijusioms ekosisteminėms paslaugoms.
• Pasiūlyti integruoti, visuminiai, ekosistemų išsaugojimu, grindžiami planavimo sprendimai, atsižvelgiant į ekonomiškai perspektyvius pievų tvarkymo scenarijus;
• Sukurta Integruoto planavimo priemonė, atliepianti socioekonominius aspektus gamtosaugos politikoje;
• Suorganizuoti mokymai tikslinėms grupėms apie naudojimąsi Integruoto planavimo priemone nacionaliniu, regioniniu, savivaldybės, saugomos teritorijos ir ūkio lygmeniu.

Projektas įgyvendintas 9 pavyzdinėse teritorijose 3 Baltijos šalyse.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2014/06 – 2019/04

Aplinkosauginė problematika

Atokiuose ir intensyviam žemės ūkiui netinkamuose, nederlingos žemės plotuose Europoje vis dar glaudžiasi didelė biologinė įvairovė. Natūralios ir pusiau natūralios pievos susiformavo dėl įvairių ekosistemų ir ekstensyvaus ūkininkavimo sąveikos. Deja, dėl pakitusio gyvenimo būdo kaime, atokesniuose regionuose smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius, dideli žemės plotai buvo apleisti, todėl žemės plotai apaugo krūmais ir buvo prarasta nemaža pievoms būdingos biologinės įvairovės dalis. Baltijos šalyse masiškai pradėta apleisti žemes nuo 1990-ųjų pradžios. Norint dirbtinai sukurti buvusias pievų ekosistemų sąlygas ir paslaugas reikėtų didelių investicijų ir tai būtų tik trumpalaikis problemos sprendimas.

Ekosisteminės paslaugos skirstomos į 3 grupes [remiantis Bendrąja tarptautine ekosisteminių paslaugų klasifikacija CICES]:

Aprūpinimo paslaugos – šienas gyvuliams šerti, biomasė energijos gamybai, žolelės liaudies medicinai, pavyzdžiai genetiniams ištekliams;

Reguliacinės paslaugos – vandens reguliavimas, dirvožemio išsaugojimas, maistinių medžiagų reguliavimas, augalų apdulkinimas;

Kultūrinės paslaugos – kaimo ir miesto kraštovaizdžiais – estetinis kultūros paveldas, turizmas ir rekreacija, gyvenimo kokybės toje teritorijoje;

Žemės apleidimas turi didelių ekologinių ir socialinių pasekmių – trapi pievų kraštovaizdžio struktūra suvienodėja ir prarandamos pusiau natūralios buveinės, todėl sunyksta biologinė įvairovė; taip pat prarandamas ir vertingas tradicinis kraštovaizdis, o su juo ir vietos identitetas.