Apie projektą

„LIFE Viva Grass“ projekto tikslas buvo apsaugoti nuo išnykimo didelės gamtinės vertės pievas ir padidinti pusiau natūralių pievų priežiūros efektyvumą sukuriant „Integruoto planavimo priemonę“ (toliau -priemonė). Pasitelkiant ekosisteminių paslaugų principą išplėtota Priemonė stiprina ryšius tarp skirtingų sričų – socialinės gerovės, ekonomikos, aplinkos apsaugos, žemės ūkio – ir jų politikos taikymo prižiūrint pievas. Priemonės generuojami rezultatai palengvina su pievų tvarkymu susijusius planavimo ir sprendimų priėmimo procesus.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu taip pat vykdyta praktinė pusiau natūralių, krūmais apaugusių ir apleistų pievų atkūrimo veikla, paruoštos teritorijos žemės ūkio naudmenoms. Apleistose teritorijose atkūrus pusiau natūralių pievų buveines, jose šeimininkaujantis ūkininkas gali kreiptis dėl žemės ūkio išmokų. Toks pavyzdys skatina ir kitus žemės savininkus tvarkyti jiems priklausančias apleistas teritorijas bei užsiimti žemės ūkio veikla. Projektu siekta pademonstruoti pievų daugiafunkcinio naudojimo galimybes, kuris gali tapti darnaus kaimo vietovių valdymo pagrindu ir vietos ekonomikos vystymosi paskata.

Projekto veiklos:

Projektas įgyvendintas 9 pavyzdinėse teritorijose 3 Baltijos šalyse.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2014/06 – 2019/04

 

Aplinkosauginė problematika

Atokiuose ir intensyviam žemės ūkiui netinkamuose, nederlingos žemės plotuose Europoje vis dar glaudžiasi didelė biologinė įvairovė. Natūralios ir pusiau natūralios pievos susiformavo dėl įvairių ekosistemų ir ekstensyvaus ūkininkavimo sąveikos. Deja, dėl pakitusio gyvenimo būdo kaime, atokesniuose regionuose smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius, dideli žemės plotai buvo apleisti, todėl žemės plotai apaugo krūmais ir buvo prarasta nemaža pievoms būdingos biologinės įvairovės dalis. Baltijos šalyse masiškai pradėta apleisti žemes nuo 1990-ųjų pradžios. Norint dirbtinai sukurti buvusias pievų ekosistemų sąlygas ir paslaugas reikėtų didelių investicijų ir tai būtų tik trumpalaikis problemos sprendimas.

 

Viva Grass Euras

Ekosisteminės paslaugos skirstomos į 3 grupes [remiantis Bendrąja tarptautine ekosisteminių paslaugų klasifikacija CICES]:

Aprūpinimo paslaugos – šienas gyvuliams šerti, biomasė energijos gamybai, žolelės liaudies medicinai, pavyzdžiai genetiniams ištekliams;

Reguliacinės paslaugos – vandens reguliavimas, dirvožemio išsaugojimas, maistinių medžiagų reguliavimas, augalų apdulkinimas;

Kultūrinės paslaugos – kaimo ir miesto kraštovaizdžiais – estetinis kultūros paveldas, turizmas ir rekreacija, gyvenimo kokybės toje teritorijoje;

Žemės apleidimas turi didelių ekologinių ir socialinių pasekmių – trapi pievų kraštovaizdžio struktūra suvienodėja ir prarandamos pusiau natūralios buveinės, todėl sunyksta biologinė įvairovė; taip pat prarandamas ir vertingas tradicinis kraštovaizdis, o su juo ir vietos identitetas.

Sužinok daugiau apie skirtingų pievų teikiamą skirtingą naudą žmogui.

Projekto komanda surinko keletą gerų pievų priežiūros pavyzdžių iš Baltijos valstybių ir kitų Europos šalių.

Įdomu. Lietuvių kalbos komisija ilgai svarstė, kaip taisyklingai lietuviškai išversti terminą ecosystem services, pradžioje buvo galvota naudoti ekosistemų paslaugos, tačiau galiausiai 2015 m. pabaigoje buvo priimtas sprendimas tai vadinti ekosisteminėmis paslaugomis.

integrated-planning-grasslands

 

Integruotas planavimas yra planavimo koncepcija, kai atsižvelgiama į daug skirtingų veiksnių.

Pievų ekosistemas vertinti tik iš gamtos perspektyvos būtų neteisinga. Pievos išlieka tik esant gamtos ir žmogaus sąveikai. Egzistuoja daugybė veiksnių, lemiančių žmogaus motyvaciją ir galimybes pievą prižiūrėti. Dalis jų, mažai svarstomi ar įvertinti, yra būtini išlaikant žmones kaime. Socialiniai ekonominiai aspektai, tokie kaip demografinė struktūra, infrastruktūra, vaikų darželių ar mokyklų prieinamumas, yra ypač svarbūs. Dėl netinkamų socialinių ekonominių sąlygų daugelis jaunų žmonių emigruoja į miestus. Kaime likusi karta sensta, nebepajėgia pasirūpinti tinkama pievų priežiūra.

Plėtodama integruoto planavimo priemonę, projekto komanda holistiškai vertino kaimuose vykstančius procesus, atsižvelgdama tiek į gamtinius, tiek į socialinius ekonominius veiksnius konkrečioje teritorijoje, ieškojio geriausių pievų priežiūros sprendimų.