Ekosisteminių paslaugų vertinimas yra būdas visuomenei parodyti ekosistemų naudą žmogaus gyvenimui. Žvelgiant iš teritorijų planavimo specialistų perspektyvos, tai yra pagalbinė priemonė teritorijų planavimo procese. Visgi, atlikti tokį vertinimą yra sudėtinga užduotis mokslininkams, kadangi reikia išanalizuoti ir palyginti.daugybę pašalinių veiksnių ir skirtingų duomenų.
Ekosisteminių paslaugų (EP) vertinimas gali būti atliekamas taikant skirtingus metodus –biofizinį, socialinį ar ekonominį. Metodai vienas kitą papildo, tačiau teikia skirtingus atsakymus sprendimų priėmėjams. Ekonominis ir socialinis vertinimai atskleidžia tiesioginę ekosistemų naudą visuomenei, todėl gali lemti tam tikrų sprendimų dėl žemėnaudos priėmimą ir turėti įtakos tam tikroms visuomenės grupėms. Tuo tarpu, biofizinis vertinimas padeda suprasti ekosistemos funkcionavimą, jos reikšmę skirtingoms rūšims, buveinėms, žemės dangai, jų teikiamas ekosistemines paslaugas. Šie vertinimai yra pagrindas EP kartografavimui. Jie gali atsispindėti vykdant teritorijų planavimą, gamtos apsaugą ir priimant sprendimus dėl žemės valdymo ir priežiūros, gamtinių išteklių naudojimo.
Biofiziniai vertinimo metodai naudojami siekiant nustatyti ekosistemų potencialą žmogui teikti ekosistemines paslaugas ir šio potencialo kuriamo nuimto derliaus kiekį. Šiam tikslui pasiekti, gali būti naudojami biofizinių parametrų matavimų duomenys (pvz., lauko tyrimų, apskaitų, statistikos). Vis dėlto, lauko tyrimų duomenų gavimas, apdorojimas ir analizė reikalauja daug laiko ir brangiai kainuoja. Dėl šių priežasčių, biofizinis EP vertinimas teritorijose, apie kurias turima mažai duomenų, dažniausiai atliekamas paprasčiau – pasikliaujama ekspertų žiniomis, ekosisteminių paslaugų vertinimo indikatoriai siejami su žemės dangos tipais, abiotiniais ir biotiniais veiksniais. Toks vertinimas paprastai atliekamas santykinėje skalėje naudojant arba „lentelinės skaičiuoklės” (angl. spreadsheet) arba „matricos” metodą. Ekspertai skiria ekosisteminių paslaugų teikimo balą kiekvienam žemės dangos tipui ar ekosistemai ar buveinei. Šie balai gali būti tiesiogiai naudojami kartografuojant ekosistemines paslaugas. Žemės dangos žemėlapis gali būti naudojamas kaip pagrindas.
„LIFE Viva Grass” projekto metu atliekamas biofizinis ekosisteminių paslaugų kartografavimas 8-niose pavyzdinėse projekto teritorijose. Jam atlikti naudojamas „lentelinės skaičiuoklės” (angl. spreadsheet) metodas, papildant jį lauko tyrimų ir nuotraukų iš oro (LiDAR) duomenimis. EP kartografavimo tikslas projekte yra teikti informaciją apie esamą pievų ekosisteminių paslaugų būklę, panaudoti ją kuriant integruoto planavimo priemonę. Tai atliekant, vertinami skirtingi pievų priežiūros scenarijai, jų rezultatai, lyginami ekosisteminių paslaugų kompromisai (angl. trade-offs) ir nauda ūkininkams bei visuomenei. Duomenys apie taikomus pievos priežiūros būdus, topografinė informacija ir duomenys iš dirvožemių žemėlapių bus naudojami kaip kartografavimo ir vertinimo vienetai. Tuo tarpu, atliekant kokybinį pasirinktų ekosisteminių paslaugų vertinimą bus pasikliaujama ekspertų žiniomis. Jie vertins kiekvieną pievos kategoriją pagal taikomą priežiūros praktiką, dirvožemio derlingumą ir reljefo savybes.
Vertinimo rezultatai pateikiami žemiau esančiame dokumente (anglų k.).
Šie rezultatai jau įtraukti į integruoto planavimo priemonę.
It is nice to read that data ecosystem services are used to the benefit of farmers and society. This makes it a great tool to make sure that things are being run in a responsible manner. A good friend interested in this service would like knowing this.