Abiotinis

Fizinė (negyvoji) aplinka pvz., temperatūra, drėgmė ir šviesa arba natūralios mineralinės medžiagos.

Adaptyvus valdymas

Sistemingas procesas, kai nuolatos gerinamos valdymo praktikos ir politikos, mokantis iš prieš tai pritaikytų politikų ar praktinių rezultatų. Aktyviajam adaptyviam valdyme, valdymo praktika yra laikoma eksperimentu, kad būtų mokomasi ir būtų pasiektas norimas tikslas.

Agroekosistemos

Ekosistemos, kuriose paprastai prijaukinti gyvūnai, augalai ir kitos gyvybės rūšys yra auginamos maistui, medžiagoms ir kitokiam panaudojimui žmogaus gyvenime. Jos dažnai taip pat suteikia nematerialią naudą. Agroekosistemos ne tik suteikia ekosistemines paslaugas, bet ir naudoja kitas ekosistemines paslaugas (pvz., maistinių medžiagų reguliavimą, erozijos kontrolę, vandens valymą, natūralią parazitų kontrolę).

Analitinis modelis

Analitinis modelis susideda iš konceptualaus modelio, papildyto pagrindinėmis reikalingomis sąvokomis ir klasifikacijomis.

Anglies sekvestracija

Procesas, kurio metu didėja anglies kiekis tam tikrame šaltinyje (bet ne atmosferoje).

Aplinkosaugos politikos integracija

Aplinkosauginių tikslų integravimas visose politikos srityse, išskyrus su aplinkosauga tiesiogiai susijusias sritis, pripažįstant šiuos tikslus kaip pagrindines gaires politikos planavimui ir vykdymui. Ši integracija taip pat pasireiškia bandymu bendroje politikoje taikyti poveikio aplinkai vertinimą ir įsipareigojimu mažinti atsirandančią priešpriešą tarp aplinkosaugos ir kito sektoriaus politikos, teikiant pirmenybę aplinkosauginei.

Apželdinimas mišku

Miško želdinimas tokioje žemėje, kur istoriškai miškų nebuvo (priešingai, nei miškų atkūrimo atveju).

Atkūrimas

Procesas, kai aktyviai prižiūrimas ekosisteminis vienetas, tam kad pagerėtų ekosistemos būklė.

Atsparumas

Ekosistemos gebėjimas atsistatyti ir išlaikyti savo struktūrą bei procesus po išorinių pokyčių arba trikdžių. Jei įvykis nepakeičia ekosistemos, tada ji turėtų gebėti greitai atsistatyti ir grąžinti savo prieš tai turėtą talentą teikti ekosistemines paslaugas. Priešingu atveju, ekosistema kokybiškai pereitų į kitą būseną, kuri yra kontroliuojama kitokių procesų. Kad būtų galima apibrėžti ekosistemos atsparumą, ekosistema turi turėti tam tikrą stabilumo lygį iki trukdžio. Atsparumas yra susijęs su sugrįžimu į stabilią būseną po tam tikro trikdžio.

Bendruomenė (ekologinė)

Rūšių sąranka, susidaranti toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, dažnai siejama biotinių ryšių, tokių kaip konkuravimas ar mitybos grandinės ryšiai.

Bendruomenė (žmonių, vietinė)

Grupė žmonių, turinti ką nors bendro. Vietos bendruomenė – tai pakankamai maža grupė žmonių, kurie dalinasi bendra gyvenamąja vieta ir susijusių institucijų paslaugomis. Žodis bendruomenė yra taip pat vartojamas kalbant apie didesnes žmonių grupes, kurie turi ką nors bendro (pvz. nacionalinė bendruomenė, donorų bendruomenė).

Biodegalai

Degalai, kuriuose energija gaminama iš geologiškai jaunos anglies fiksacijos, pagamintos iš gyvų organizmų (dažniausiai – augalų).

Bioenergija

Energija, kuri yra sukuriama iš biologinių medžiagų (t.y. augalų ir gyvūnų), tačiau kuri nebuvo perėjusi geologinių procesų (kaip kad iškastinis kuras). Energijos šaltiniai gali būti kietos būsenos (pvz., mediena, šiaudai), skystos būsenos (pvz., biodyzelinas, bioetanolis) arba dujinis (pvz., metanas).

Biofizinė struktūra

Ekosistemos architektūra, susiformavusi kaip sąveikos tarp abiotinių, fizinių sąlygų ir biotinių bendruomenių (ypač – augalijos) rezultatas.

Biofizinis vertinimas

Vertinimo metodas, kuriu metu vertės gaunamos matuojant paslaugai ar prekei pagaminti reikalingas fizines sąnaudas (pvz., įvertinant darbo jėgą, dėl reljefo astirandančius reikalavimus, energijos ir medžiagų sąnaudas).

Biologinė įvairovė

Gyvų organizmų gyvenančių įvairiose aplinkose (tiek sausumoje, tiek jūroje, tiek kituose vandens telkiniuose ar kitose ekosistemose) įvairovė ir ekologiniai kompleksai, kurių dalimi šie organizmai yra. Terminas apima ir rūšių, ir ekosistemų įvairovę.

Biologiškai vertingos pievos

Terminas naudojamas Latvijos Kaimo plėtros programos kontekste. Jis apima Europos Sąjungos saugomas pievų buveines (visas pusiau natūralias pievas Latvijoje) ir pievų buveines, svarbias paukščiams.

Biomasė

Gyvų organizmų audinių masė populiacijoje, ekosistemoje arba tam tikrame erdviniame vienete, kuri gaunama per organinius procesus užfiksuojant energiją.

Biotinis

Gyvas ar neseniai gyvenęs. Teorinėje medžiagoje sąvoka vartojama kalbant apie biologinius ekosistemų komponentus, tokius kaip augalai, gyvūnai, dirvožemio mikroorganizmai, nukritę lapai ir mediena.

Būsena (socioekologinės sistemos)

Kintamųjų rinkinys, kuris apibūdina bendrą fizinę socioekologinės sistemos būklę, įtraukiant ekosisteminių paslaugų tiekėjų ir gavėjų aspektus.

Buveinė

1. [bendrame kontekste] Fizinė vieta arba aplinkos tipas, kuriame gyvena arba yra aptinkamas organizmas arba biologinė populiacija. Tokia aplinka apibūdinama abiotiniais ir biotiniais aspektais, natūraliais ar modifikuotais, kurie yra esminiai rūšies (-ių) gyvybei ir reprodukcijai.
2. [MAES kontekste]: ekosistemos tipo sinonimas [Žr. Europos Tarybos sąvoką: rūšies ar rūšių populiacijų buveinė yra aplinkos abiotinių ir biotinių faktorių visuma, natūralių ar modifikuotų, kurie yra esminiai rūšies (-ių) gyvybei ir reprodukcijai, natūralaus geografinio paplitimo ribose].

Dalyvaujamasis GIS (PGIS)

Įvertina erdvinį ekosisteminių paslaugų pasiskirstymą pagal suinteresuotų šalių požiūrį ir žinias, dirbtuvėse ir/arba apklausomis. PGIS leidžia dalyvauti įvairioms suinteresuotoms šalims, kuriant ekosisteminių paslaugų žemėlapį, identifikuojant ekosisteminių paslaugų „karštuosius taškus“ žemėlapyje, ir integruoja jų požiūrį, žinias ir vertybės galutiniuose ekosisteminių paslaugų žemėlapiuose.

Dalyvaujamasis metodas

Tai metodų šeima, kuomet leidžiama žmonėms dalintis, plėsti ir analizuoti jų žinias apie gyvenimą ir sąlygas, planuoti, veikti, stebėti ir įvertinti.

Dalyvaujamasis planavimas sudarant scenarijus

Dalyvaujamasis planavimas sudarant scenarijus, kuris taiko įvairius įrankius ir technikas (pvz. kolektyvinis naujų idėjų svarstymas angl. „brainstorming“, vizijų kūrimo pratimai dirbtuvėse, dažnai papildoma modeliavimu), kad būtų sudaromi tikėtini ir nuoseklūs alternatyvios ateities galimybių apibūdinimai.

Daugelio kriterijų sprendimų analizė

Daugelio kriterijų sprendimų analizė yra metodas skirtas padėti priimti sprendimus. Šis metodas padeda sistemingai ištyrinėti skirtingų alternatyvų pliusus ir minusus, palyginant juos su nustatytais ir aiškiai apibrėžtais kriterijais. Šie kriterijai apima pačius svarbiausius sprendimo priėmimo proceso aspektus. Ši analizė remia sprendimo problemų struktūrizavimą, alternatyvų veikimo vertinimą, tiriant kompromisus, formuluojant sprendimus ir testuojant jų tvirtumą.

Daugiafunkciškumas

Ekosistemų savybė iškart atlikti kelias funkcijas, kurios gali suformuoti ekosisteminių paslaugų grupę ar grupes.

Dirvos tekstūra

Skaitinė smėlio, dumblo ir molio proporcija (% svorio). Smėlio, dumblo ir molio turinys yra kiekybiškai įvertinamas lauke ir/arba laboratorijoje, ir tuomet vertinamas pagal tekstūros trikampio metodą, kad būtų nustatyta dirvožemio tekstūros klasė. Tekstūra gali būti šiurkšti (kai dominuoja smėlio dalelės), vidutinė (kai dominuoja dumblo dalelės) arba smulki/švelni (kai dominuoja molio dalelės).

Dirvožemio erozija

Dirvožemio pernešimas ar judėjimas dėl tokių reiškinių kaip vanduo, vėjas ir masės judėjimas. Taigi klimatas yra esminis aspektas.

Dirvožemio jautrumas erozijai (K faktorius)

Išreiškia dirvožemio polinkį erozijai.

Dirvožemio nykimas

Neigiamas procesas, dažnai paspartinamas žmonių veiklos (netinkamo dirvožemio naudojimo ir žemės ūkio praktikų), kas lemia dirvožemio savybių ir funkcijų blogėjimą arba dirvožemio visišką sunaikinimą, pvz. tankinimas, erozija, druskėjimas.

Dirvožemio produktyvumas

Tam tikro augalo ar jų grupių išgavimas naudojant tam tikras valdymo praktikas.

Dirvožemio savybės

Cheminės, fizinės arba biologinės dirvožemio charakteristikos, kas gali apibrėžti jo ekosisteminių paslaugų funkcijų lygį.

Dirvožemio sorbcija

Procesas, kuris pasireiškia dirvožemio dalelėms mažesnėms nei 0.002mm (<2µm); Šios mažos dalelės turi koloidinių savybių, geba sulaikyti ar pasikeisti jonais, vandeniu ar dujomis.

Dūlėjimas

Uolų ir nuosėdų irimas ir pokyčiai žemės paviršiuje. Dūlėjimas būna sukeltas biologinių, cheminių ir fizinių veiksnių arba jų kombinacijų.

Egzistavimo vertė

Tai vertė, kurią suteikia individai žinodami, kad ištekliai egzistuoja, net jei niekada jų nenaudoja (kartais taip pat žinoma kaip išsaugojimo vertė arba pasyvaus naudojimo vertė).

Ekologiniai procesai

Saveika tarp organizmų ir/arba jų abiotinės aplinkos.

Ekonominis vertinimas

Procesas piniginiais vienetais išreiškiantis tam tikros paslaugos ar produkto vertę tam tikrame kontekste (pvz. sprendimo priėmimo).

Ekosistema

Ekosisteminės charakteristikos

Pagrindiniai ekosistemos aspektai, apibūdinantys jos komponentus, struktūrą, procesus ir funkcionalumą, dažnai glaudžiai susiję su bioįvairove. Terminas „savybės“ turėtų apimti visus galimus aspektus, apibūdinančius ekosistemą.

Ekosisteminės paslaugos

1. Ekosistemų indėlis į naudą, kurią gauną ekonominė, socialinė ar kita žmogaus veikla;
2. Ekosistemų struktūros ir funkcijų (kartu su kitais aspektais) indėlis į žmonių gerovę (Komentaras: ekosisteminių „prekių ir paslaugų“, „galutinių ekosisteminių paslaugų ir „gamtos indėlis žmonėms“ koncepcija yra ekosisteminių paslaugų MAES kontekste sinonimas.

Ekosisteminės paslaugos sunykimas

Ekosisteminės pasaugos, jų grupių indėlio žmonių gerovei sumažėjimas, kas yra natūraliojo kapitalo praradimas ar jo būklės pablogėjimas.

Ekosisteminis metodas

Integruoto žemės, vandens ir gyvų išteklių valdymo strategija, skatinanti jų išsaugojimą ir tvarų vartojimą. Ekosisteminis metodas yra pagrįstas tinkamų mokslinių metodų taikymu. Šis metodas fokusuojasi į įvairių lygių biologines organizacines struktūras, kurios apima pagrindinę struktūrą, procesus, funkcijas ir sąveiką tarp organizmų ir jų aplinkos. Šis metodas pripažįsta, kad žmonės yra daugelio ekosistemų dalis.

Ekosisteminis procesas

Bet koks fizinis, cheminis ar biologinis pokytis ar reakcija, kurie atsiranda ekosistemose. Ekosisteminis procesas apima suirimą, gamybą, maistinių medžiagų ciklus ir maistinių medžiagų bei energijos srautus.

Ekosisteminis vertinimas

Tai socialinis procesas, kurio metu mokslinės išvados apie pokyčių ekosistemose priežastis ir to pasekmes žmonių gerovei, ir valdymo, ir politikos pasirinkimai yra pateikiami sprendimų priėmėjams.

Ekosisteminis vienetas

Ekosistemos tipas pagrindiniame erdviniame vienete. Kai erdvinė rezoliucija yra pakankamai gera, prasminga supaprastinti ir daryti prielaidą, kad kiekviename pagrindiniame erdviniame vienete yra tik vienas ekosisteminis vienetas. Tokiu atveju pagrindinis erdvinis vienetas ir ekosisteminis vienetas sutaps.

Ekosisteminių paslaugų apskaita

Struktūruotas būdas matuoti ekonominę gamtos svarbą, kuri yra suderinama su egzistuojančiais makroekonominiais rodikliais. Ekosisteminių paslaugų apskaita apima informacijos apie natūralaus kapitalo išteklius organizavimą, kad ekosistemų indėliai žmonių gerovei galėtų būti suprasti ir įvertinti sprendimų priėmėjų, ir kad būtų stebimi pokyčiai laike. Apskaita gali būti išreikšta ir fiziniais ir/ar piniginiais vienetais.

Ekosisteminių paslaugų grupė (paklausos pusė)

Susijusių ekosisteminių paslaugų grupė, kurios iš ekosistemų reikia žmonėms

Ekosisteminių paslaugų grupė (pasiūlos pusė)

Susijusių ekosisteminių paslaugų grupė, kurios yra susijos su tam tikra ekosistema ir kurios pasikartojančiai pasirodo kartu toje pačioje vietoje ir tuo pat metu.

Ekosisteminių paslaugų ištekliai (pasiūla)

Ekosisteminių paslaugų teikimas, nepriklausomai nuo jos panaudojimo. Tai gali būti apibrėžta tam tikram laikotarpiui (pvz. metams) dabartyje, praeityje arba ateityje

Ekosisteminių paslaugų kartografavimas

Tai procesas, kurio metu sukuriamas kartografinis (kiekybiškai įvertintų) ekosisteminių paslaugų rodiklių atvaizdavimas geografinėje erdvėje ir laike.

Ekosisteminių paslaugų klasifikacija

Ekosisteminių paslaugų klasifikacija pagal ekologinius procesus, nuo kurių jos priklauso, ir naudą, kurią jos teikia.

Ekosisteminių paslaugų modelis

Mokslinis (dažnai kompiuterinis) kiekybinis įvairių socioekologinių ekosisteminių paslaugų rodiklių įvertinimas.

Ekosisteminių paslaugų paklausa

Visuomenės ar tam tikrų suinteresuotų šalių grupių ar individų poreikis tam tikroms ekosisteminėms paslaugoms. Jis priklauso nuo kelių faktorių, pvz., kultūriniu požiūriu priklausomų troškimų ir poreikių, alternatyvų prieinamumo arba priemonių šiems poreikiams patenkinti. Tai taip pat apima pirmenybės teikimą tam tikriems paslaugos aspektams ir yra susiję su rizikos suvokimu.

Ekosisteminių paslaugų potencialas

Tai apibūdina natūralius aspektus, darančius įtaką ekosisteminių paslaugų gamybai. Tai matuoja ekosisteminių paslaugų, kurios gali būti suteiktos arba tvariai naudojamos tam tikrame regione kiekį. Potencialas turėtų būti vertinamas per pakankamai ilgą laiko periodą.

Ekosisteminių paslaugų srautai

Ekosisteminių paslaugų kiekis, kuris yra mobilizuojamas tam tikroje vietoje ir tam tikru metu.

Ekosisteminių paslaugų tiekėjas

Ekosistemos, jos dedamųjų populiacijos, bendruomenės, funkcinės grupės ir pan., taip pat abiotiniai komponentai, kaip kad buveinių tipas. Tai yra pagrindiniai veiksniai darantys įtaką ekosisteminių paslaugų produkcijai.

Ekosisteminių paslaugų vertinimas

Ekosisteminių paslaugų teikimo statuso ir tendencijų įvertinimas tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagrindinis ekosisteminių paslaugų vertinimo tikslas yra pabrėžti ir kiekybiškai įvertinti ekosisteminių paslaugų svarbą visuomenei. Ekosisteminių paslaugų vertinimas yra daugiadisciplininio pobūdžio, taikant ir įvertinant socialinius, biofizinius ir ekonominius metodus.

Ekosistemos būklė

1. Fizinė, cheminė ir biologinė ekosistemos būklė arba kokybė tam tikru laiko momentu (sąvoka naudojama MAES);
2. Bendra ekosistemos kokybė, susijusi su pagrindinėmis savybėmis, kurios lemia ekosistemos gebėjimą teikti ekosistemines paslaugas.
3. Ekosistemos gebėjimas teikti paslaugas, palyginus su jos potencialiu gebėjimu.

Ekosistemos funkcija

Sąveikų tarp biofizinių struktūrų, bioįvairovės ir ekosisteminių procesų, lemiančių ekosistemos gebėjimą teikti ekosistemines paslaugas, pogrupis (žr. „ekosistemos būklė“ ir „ekosistemos gebėjimas“).

Ekosistemos funkcionavimas

Ekosistemos veikimas. Dažnai yra įtraukiamas norminis komponentas, kadangi ekosistemos funkcionavimas yra ne tik susijęs su bet kokiu sistemos funkcionavimu/veikimu, bet ir su „tinkamu funkcionavimu“, kuris reiškia norminį pasirinkimą, kas yra laikoma „tinkamai funkcionuojančia ekosistema“ (veikianti tam tikrose ribose).

Ekosistemos struktūra

Ekosistemos savybė, kuri yra matuojama medžiagų energijų kiekiais ar ištekliais arba biofizinių elementų pasiskirstymu. Pavyzdžiui grūdinių kultūrų derlius, lapų plotas, žemės paviršiaus dalis %, rūšių (cf. Ekosisteminis procesas)

Ekosistemos sunykimas

Nuolatinis ekosistemos būklės blogėjimas

Ekosistemos tipologija

Ekosistemos klasifikacija, pagal aktualias ekosistemos savybes, dažnai siejama su tam tikrais uždaviniais ir erdviniu masteliu.

Ekosistemų apskaita

Ekosistemų apskaita yra nuoseklus ir integruotas metodas ekosistemų išteklių ir jų srautų į ekonomines ir žmogiškąsias veiklas matavimui.

Ekosistemų savybės

Aspektai, kurie apibūdina ekosistemą, tokie kaip dydis, bioįvairovė, stabilumas, organizuotumas, taip pat funkcijos ir procesai (pvz. vidinis medžiagų, energijos ir informacijos tarp skirtingų baseinų apsikeitimas).

Ekosistemų statusas

Ekosistemų būklė, apibūdinama keliomis aiškiai apibrėžtomis teisinį statusą turinčiomis kategorijomis. Tai dažnai matuojama laike ir gali būti lyginama su nusistatytais politikos tikslais (pvz. Buveinių direktyva, Vandens pagrindų direktyva). Ekosistemos statuso pavyzdys gali būti apsaugos statusas.

Ekosistemų sveikata

Gamtos būsena (valdomos ar natūralios), kuri yra apibūdinama sistemų vientisumu: t.y. sveika gamta yra save reguliuojanti sistema.

Ekosistemų valdymas

Tiesioginė ir sąmoninga Žmonių (kurie siekia pakeisti ekosistemos struktūrą arba funkcionavimą dėl kokios nors naudos) intervencija (arba susitarimas susilaikyti nuo intervencijos) į ekosistemas.

Ekosistemų vientisumas

Vientisumas yra dažnai apibrėžiamas kaip aplinkos būsena, kurioje nėra arba yra labai nežymus žmogaus poveikis, išlaikanti struktūrą, funkciją ir rūšių sudėtį dabartyje, prieš ir nepriklausomai nuo žmogaus intervencijos (t.y. vientisumas yra dažnai glaudžiai susijęs su natūralumo idėjomis, ypač laukinės gamtos suvokimu) (Angermeier & Karr 1994, Callicott et al. 1999)]

Ekstrapoliacija

Informacijos projektavimas, pratęsimas ar praplėtimas, taikant tai kas žinoma apie vietovę, nežinoma ar patirta, taikant hipotezes apie nežinomą vietovę.

Erdviniai pagalbiniai metodai

Šie metodai yra išvedami iš netiesioginių matavimų, kurie nurodo biofizinę fizinių vienetų vertę, tačiau prieš naudojant duomenis, skirtus vertinti ekosisteminėms paslaugoms, juos reikia interpretuoti, jiems taikyti prielaidas ar juos apdirbti, arba jie turi būti sudedami į modelį kartu su kitais aplinkos informacijos šaltiniais. Daugeliu atveju, kintamieji, kurie yra gaunami pasitelkiant nuotolinius stebėjimus, gali būti laikomi netiesioginiais. Žemės ekosistemų pavyzdžiai yra žemės paviršiaus temperatūra, normalizuotas augmenijos skirtumo indeksas, žemės paviršius, vandens sluoksniai, lapų ploto indeksas ir pirminė gamyba.

Fenomenologiniai modeliai

Tokie modeliai apibūdina empirinius ryšius tarp bioįvairovės ir ekosisteminių komponentų ir ekosisteminių paslaugų. Jie yra grindžiami supratimu apie tai, jog biologiniai mechanizmai sudaro ekosisteminių paslaugų išteklių pagrindą

Funkcinė grupė

Organizmų su panašiomis funkcinėmis savybėmis grupė. Kai kurie autoriai vartoja sąvoką „funkcinis tipas“. Grupės gali būti susijusios panašiu atsaku į spaudimą ir/arba įtaką ekosisteminiams procesams.

Funkcinė įvairovė

Ekologinėje bendruomenėje esančių organizmų vertė, įvairovė ir savybių gausumas.

Funkcinės savybės

Organizmo savybė, kuri aiškiai siejasi su organizmo funkcija. Tokios organizmo charakteristikos (pvz. morfologinės, fiziologinės) yra arba susijusios su organizmų įtaka bendruomenėms ir ekosisteminiams procesams arba jų atsaku į šiuos procesus ir fizinę aplinka.

Galutinė ekonominė vertė

Plačiai naudojamas modelis, pagal kurį išskiriami utilitarinės vertės komponentai pinigine išraiška, įskaitant tiesioginio naudojimo vertę, netiesioginio naudojimo vertę, pasirinkimo vertę, vertę gautą dėl pasirinkimo atidėjimo ir egzistavimo vertę.

Gamta paremti sprendimai

Gyvi sprendimai, įkvėpti ir nuolat palaikomi gamtos, kurie yra sukurti kovoti su įvairiais socialiniais iššūkiais. Tokie sprendimai yra efektyvūs ištekliams ir lengvai pritaikomi, kad galėtų teikti ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą.

Gamtinis karkasas

Strategiškai suplanuotas natūralių ir pusiau natūralių zonų tinklas su kitomis aplinkos savybėmis sukurtas ir valdomas taip, kad teiktų įvairias ekosistemines paslaugas. Tai apima žaliąsias erdves (arba mėlynąsias, jei tai susiję su vandens telkinių ekosistemomis) ir kitus fizinius žemės bruožus (įtraukianti pakrantes) ir jūrines zonas. Žemėje gamtinis karkasas egzistuoja kaimo ir miesto aplinkoje.

Gamyba (biologinė)

Ekosistemos pagaminamas biomasės kiekis, dažnai išreiškiamas biomasės kiekis per tam tikrą laiką arba tūriu. Grynasis pirminis produktyvumas yra apibrėžiamas kaip energija užfiksuota augaluose atėmus kvėpavimą (respiraciją).

Gebėjimas

(ekosisteminėms paslaugoms): Tam tikrų ekosistemų sugebėjimas tvariai generuoti tam tikrą ekosisteminę paslaugą.

Geografinės informacijos sistema (GIS)

Kompiuterizuota sistema erdvinių duomenų įvedimui, valdymui, analizei ir pateikimui.

Grupės/dalyvaujamasis vertinimas

Pirmenybių nustatymo metodas, kai grupinės diskusijos metu prašoma suinteresuotų šalių grupių, nustatyti, kiek būtų linkę sumokėti už tam tikrus ekosisteminių paslaugų teikimo pokyčius.

Grynoji pirminė produkcija

Žr. „biologinė gamyba“.

Hidromorfinis dirvožemis

Dirvožemis susiformavęs prasto nusausinimo sąlygomis pelkėse, šlapynėse ar plynėse.

Integravimas

Integravimo lygis egzistuojančių ekosistemų vertinimuose skiriasi, bet dažnai papuola į: i) kombinavimą, ii) interpretavimą ir iii) žinių komunikavimą tarp skirtingų disciplinų. Pavyzdžiui integravimas gali fokusuotis į biofizinius elementus; integruoti ekosistemos būklę į tos ekosistemos teikiamas paslaugas (pvz. MaES vertinimo modelis). Kiti praplėtė integravimą ir įtraukė socioekonominę informaciją, kurią susiejo su žmonių gerove (pvz. MA) ir senųjų vietinių gyventojų bei vietinių žiniomis (pvz. IPBES). Keli vertinimo praktikai vartojo integravimo sąvoką, kalbėdami apie suinteresuotų šalių įtraukimą į vertinimo procesą ir bendrą įdiegiamą valdymo struktūrą.

Integruoto modeliavimo modelis

Šią grupę sudaro modeliavimo įrankiai sukurti specialiai ekosisteminių paslaugų modeliavimui ir kartografavimui. Jie gali įvertinti daugelio paslaugų kompromisus ir scenarijus. Integruoto modeliavimo modeliai naudoja GIS programinę įrangą darbui su erdviniais duomenimis ir žemėlapių kūrimui. Jie gali būti kaip komercinių arba atvirų programinės įrangos paketų papildinys, savarankiškas įrankis arba internetinė programa. Jie yra sukurti, kad padėtų tyrėjams atlikti ekosisteminių paslaugų vertinimą ir įgalintų sprendimų priėmėjus įvertinti kompromisus, susijusius su alternatyviais valdymo pasirinkimais ir identifikuoti zonas, kur investiciją į natūralųjį kapitalą gali paskatinti žmonių vystymąsi ir ekosistemų apsaugą.

Intensyvinimas

Žemės panaudojimo intensyvinimas siekia pagausinti ekosisteminių paslaugų produkciją (pvz. žemės ūkyje, didinant grūdinių kultūrų derlių kiekvienam ploto vienetui per tam tikrą laiką), kitais žodžiais produktyvumo didinimas. Pasiekti šiam tikslui dažnai didinamas poveikis (žr. sąvoką „papildomi poveikiai“). Kad būtų padidintas auginamų kultūrų derlius, taikoma daugybė metodų, dažnai net jų kombinacijos, pavyzdžiui, veisimas, laistymas, organinis ir neorganinis tręšimas, žaliosios trąšos ir antsėlis, parazitų ir piktžolių tvarkymas, sėjomaina ir pūdymo laikotarpio mažinimas.

Išsaugojimas

Natūralių resursų saugojimas, gerinimas ir tvarus naudojimas dėl dabartinių ir ateities kartų.

Karštieji taškai

Vietovės, kuriose, palyginus mažoje zonoje/taške, yra daugybė tam tikros paslaugos komponentų (priešingai nei Ekosisteminių paslaugų šaltieji taškai).

Kartografavimas

Grafinis procedūros, proceso, struktūros ar sistemos atvaizdavimas, kuris pavaizduoja skirtingų komponentų išsidėstymą ir ryšius tarp jų, bei stebi energijos, prekių, informacijos, medžiagų, pinigų, personalo ir kt. srautus.

Kaštų – efektyvumo analizė

Vertinimo metodas, kai identifikuojamas mažiausiai kaštų reikalaujantis pasirinkimas, kuris pasiekia tam tikrą tikslą.

Kaštų – naudos analizė

Metodas, kuriuo įvertinama investicijų/projekto/politikos kaštų ir gaunamų naudų vertė bei palyginamos galimybės pagal grynąją naudą.

Kelionių išlaidos

Atskleistų teikiamų pirmenybių metodas, kuris matuoja poreikį naudotis tam tikra vieta gamtoje. Šiam metodui naudojami kelionių į tą vietą išlaidų ir dažnumo duomenys.

Kompromisas

Ekosisteminių paslaugų kompromisai kyla dėl valdymo pasirinkimų. Tokie pasirinkimai gali pakeisti ekosisteminių paslaugų tipą, gausumą ir santykinį jų derinį. Kompromisai atsiranda, kai vienos ekosisteminės paslaugos ištekliai sumažėja, dėl padidėjusių kitos ekosisteminės paslaugos išteklių. Kai kuriais atvejais kompromisai gali būti pasirinkimai, bet dažnai kompromisai atsiranda nežinant, kad jie vyksta.

Koncepcinis modelis

Koncepciniai ekosistemų paslaugų modeliai apibūdina sisteminę sąveiką tarp žmonių ir gamtos. Jie gali būti ekosisteminių struktūrų ir funkcijų arba lemiamųjų veiksnių ir spaudimų iliustracijos. Koncepciniai modeliai gali taip pat apibūdinti įvairių ekosisteminių paslaugų kiekybinio įvertinimo būdų sudėtingumą.

Konkurencija

Kai vienos ekosisteminės paslaugos naudojimas užkerta kelią ja naudotis kitiems. Nekonkuruojančios ekosisteminės paslaugos suteikia naudą vienam žmogui, bet nesumažina naudos kitiems.

Konsultacinis vertinimas

Šis terminas apima įvairias technikas ir įrankius, įtraukiančius ir įgalinančius ne mokslinius dalyvius. Šie metodai skaidriai ir atvirai skatina suinteresuotas šalis ir piliečius suformuoti nuomonę apie tai, kurioms ekosisteminėms paslaugoms skirtų pirmenybę,

Korporatyvinė ekosisteminių paslaugų apžvalga

Struktūruota metodologija, kuri padeda privataus sektoriaus sprendimų priėmėjams išvystyti strategijas, padedančias suvaldyti verslo rizikas ir galimybes, atsirandančias dėl kompanijos priklausomybės ir įtakos ekosistemoms.

Kraštovaizdis

Vieta/zona, kurios savybės yra veiksmų ir sąveikų tarp gamtos ir žmogiškųjų faktorių rezultatas. Sąvoka „kraštovaizdis“ yra apibrėžiamas kaip zona ar plotas, kaip vertinama žmonių arba lankytojų, kurios vizualiniai aspektai ir savybės yra gamtos ir/arba kultūrinių aspektų sąveikos rezultatas. Pripažįstama, kad kraštovaizdžiai keičiasi su laiku ir yra žmogaus veiklų ir gamtos rezultatas. Kraštovaizdis, turėtų būti suprantamas kaip visuma, o gamtos ir kultūriniai komponentai yra vertinami kartu, o ne atskirai.

Kraštovaizdžio metrika

Kraštovaizdžio metrika apima kraštovaizdžio struktūros matematinę kompoziciją ir konfigūraciją. Ne tik erdvinės, bet taip pat laikinės procesų savybės, kurios gali būti apibūdinamos kiekybiškai įvertinant kraštovaizdžio struktūrą.

Kultūrinės ekosisteminės paslaugos

Visi nematerialūs ir paprastai nevartojami ekosistemų rezultatai, darantys įtaką žmonių fizinei ir psichinei būklei. Kultūrinėmis ekosisteminėmis paslaugomis yra visų pirma laikoma fizinė aplinka, vietos ar situacijos, dėl kurių pasikeičia žmonių fizinė ar psichinė būklė, ir kurio savybės iš esmės priklauso nuo gyvų procesų; jie gali apimti vieną rūšį, buveinę ir visą ekosistemą. Aplinka gali būti pusiau natūrali arba natūrali (t.y. gali apimti ir kultūrinį kraštovaizdį), jei jie yra priklausomi nuo in situ gyvų procesų. CICES išskiria aplinką, kuri palaiko sąveikas naudojamas fiziniam aktyvumui, kaip kad žygiavimas ir žvejyba, ir intelektualines arba protines sąveikas, kurios apima analitinius, simbolinius ir reprezentacinius užsiėmimus. Dvasinė ir religinė aplinka taip pat pripažįstama. Klasifikacija apima „egzistavimo“ ir „palikimo“ sąvokas, kurios gali kilti iš žmonių tikėjimo ir suvokimo.

Kultūrinis kraštovaizdis

Kultūrinės savybės, kurios yra bendras gamtos ir žmogaus rezultatas

Laiko sąnaudų vertinimas

Šis metodas įvertina ekosisteminės paslaugos vertę, tiesiogiai klausiant žmonių, kiek laiko jie norėtų investuoti, kad pasikeistų ekosisteminės paslaugos kokybė, kiekybė arba išsaugojimo planas.

Mastelis (erdvinis ir laikinis)

Reiškinio ar stebėjimo fizinė dimensija erdvėje arba laike. Laikiniai ekosisteminių paslaugų pasiūlos ir paklausos aspektai, „karštieji momentai“ yra vienodai svarbūs kaip erdviniai „karštieji taškai“

Mastelis (žemėlapyje)

Pavaizduoja atstumo tarp dviejų taškų žemėlapyje santykį, atspindintį atstumą realybėje.

Modelis

Struktūra, kuri apima ryšius tarp nustatytų prielaidų, sąvokų ar praktikų, kurios nustato metodą, kaip pasiekti nusistatytų tikslų arba uždavinių.

Modelis (mokslinis)

Supaprastinta sudėtingos sistemos arba proceso reprezentacija, įtraukiant esminius elementus. Modelių tikslas yra padėti lengviau suprasti ir/arba kiekybiškai įvertinti remiantis egzistuojančiomis ir dažnai plačiai priimtomis žiniomis.

Mokėjimai už ekosistemines paslaugas

Sąlyginiai mokėjimai, siūlomi paslaugų tiekėjams (pvz. ūkininkams ar žemės savininkams) už tai, kad pasirenkama taikyti praktikas, gerinančias ekosisteminių paslaugų tiekimą.

Naratyvo vertinimas

Naratyvo metodų tikslas yra suprasti ir apibūdinti gamtos svarbą ir jos teikiamą naudą žmonėms savais žodžiais. Naudojant naratyvo metodą, leidžiama tyrimo dalyviams (tam tikros vietos gyventojams, tam tikrų išteklių naudotojams arba tam tikros problemos suinteresuotoms šalims) artikuliuoti ekosisteminių paslaugų vertybes savomis istorijomis ir tiesioginiais veiksmais (verbaliai ir vizualiai).

Natūralaus kapitalo apskaita

Būdas tvarkyti informaciją apie natūralų kapitalą, kad natūralaus turto būsena ir tendencijos galėtų būti dokumentuojamos ir sprendimų priėmėjų vertinamos sistemiškai.

Natūrali pieva

Pieva, kuri egzistuoja tik natūraliomis sąlygomis (krituliai, gaisrai, laukiniai žolėdžiai, dirvožemio sąlygos) ir be jokio žmogaus įsikišimo (pjovimo ar ganymo). Toks pievų tipas dažniausiai aptinkamas stepėse ir savanose.

Natūralus kapitalas

Gamtos elementai, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai kuria vertę žmonėms. Tai apima ekosistemas, rūšis, gėlą vandenį, žemę, mineralus, orą ir vandenynus, bei natūralius procesus ir funkcijas. Terminas yra dažnai naudojamas kaip natūralaus turto sinonimas, bet dažnai turima omeny tam tikras komponentas.

Nauda

Teigiamas gerovės pokytis, įgyvendinus norus ir poreikius.

Naudos perkėlimas

Įvertinamos ekonominės vertybės, perkeliant egzistuojančias naudos vertes iš jau atliktų tyrimų kitoms vietovėms ar problemoms.

Neapibrėžtumas

Tam tikros sąlygos ar tendencijos (pvz. ekosistemos) laipsnio nežinomumo išraiška. Neapibrėžtumas gali atsirasti dėl informacijos stokos arba dėl nesutarimo, kas yra ar gali būti žinoma. Neapibrėžtumas gali būti labai įvairiuose šaltiniuose, nuo kiekybiškai įvertinamų duomenų paklaidų iki neaiškiai apibrėžtų terminų arba žmogaus elgsenos neapibrėžtumo. Neapibrėžtumas gali būti nurodomas kiekybiniais būdais (pvz. reikšmių intervalas, apskaičiuotais įvairiais modeliais) arba kokybiniais tvirtinimais (pvz. ekspertų komandos vertinimas).

Nepiniginis vertinimas

Procesas, kurio metu žmonės išreiškia svarbą ar teikiamą pirmenybę gaunamai ekosisteminei paslaugai ar jų teikiamai naudai, ne piniginiais vienetais o kitais būdais. Žr. „piniginis vertinimas arba „ekonominis vertinimas“.

Nuolatinės pievos

Natūralus (pagrinde stepių zonos) arba ūkinis ir paprastai neariamas dirvožemis su žolių danga.

Operacionalizavimas

Procesas, kai sprendimų priėmėjai panaudoja sąvokas.

Organinis dirvožemis

Dirvožemis, kurio sluoksnių storis sudarytas iš organinio dirvožemio yra didesnis, nei storis iš mineralinių sluoksnių.

Pagrindinis erdvinis vienetas

Mažiausias erdvinis vienetas kartografavimo projekte, kuriame yra vertinami jo koncepcinio modelio elementai. Tipinis šio vieneto dydis vadinamas erdvine rezoliucija.

Pakopinis metodas

Metodų klasifikacija pagal detalumą ir sudėtingumą, tam kad būtų galima geriau pasirinkti metodą. Skirtingų pakopų buvimas ir integravimas įgalina ekosisteminių paslaugų vertinimams naudoti metodus, kurie atitinka poreikius ir turimus išteklius.

Palaikančiosios paslaugos

Ekologiniai procesai ir funkcijos, kurie yra reikalingi gauti galutinei ekosisteminei paslaugai. Žr. „tarpinės ekosisteminės paslaugos“ ir „ekosistemos funkcijos“.

Papildomi (sisteminiai) poveikiai

Ne ekosistemomis paremti antropogeniniai poveikiai ekosisteminėms paslaugoms, pavyzdžiui, trąšos, energija, pesticidai, technika, darbo jėga arba žinios žmonių paveiktose žemės naudojimo sistemose.

Pašalinamumas

Pašalinamumas atsiranda jei yra tokios institucijos ar technologijos, kurios neleidžia individams arba grupėms pasinaudoti tam tikromis paslaugomis ar produktais.

Paslaugą teikiantis vienetas

Žr. „Paslaugas teikiančios zonos“.

Paslaugas apjungiančios zonos

Tai apjungianti zona tarp ne šalia esančių ekosistemines paslaugas teikiančios ir naudą gaunančios zonos. Apjungiančios zonos savybės daro įtaką naudos perdavimui.

Paslaugas teikiančios zonos

Erdvinis vienetas, kuriame teikiama tam tikra ekosisteminė paslauga. Ši zona/teritorija gali apimti gyvūnų ir augalų populiacijas, abiotinius komponentus ir žmones.

Paslaugos naudą gaunančios zonos

Erdvinis vienetas, kuriame yra gaunamas ekosisteminių paslaugų srautas. Tai yra erdviškai išsidėsčiusių žmonių grupės, kurie gauna naudą iš tam tikros ekosisteminės paslaugos.

Paveldas(kultūrinis ir natūralus)

Mūsų praeities palikimas, su kuriuo mes gyvename šiandien, ir kurį mes perleidžiame ateities kartoms. Įvairūs fiziniai objektai, pagaminti ir naudoti praeities kartų, nuo mažų buities reikmenų iki pastatų, paminklų, vietovių ir kraštovaizdžių, palikuonių gali būti vertinami kaip paveldas.

Piniginis vertinimas

Procesas, kur žmonės išreiškia svarbą ar pirmenybę paslaugoms ar naudai, piniginiais vienetais. Žr. „ekonominis vertinimas“.

Pirmenybių vertinimas

Tai tiesioginis ir kiekybinis metodas skirtas pademonstruoti ekosisteminių paslaugų socialinę svarbą, išanalizavus ekosisteminių paslaugų paklausos socialines motyvacijas, požiūrius, žinias ir susietas vertybes.

Pokyčių veiksniai (tiesioginiai ir netiesioginiai)

Bet kokie natūralūs ar žmogiškieji aspektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia pokyčius ekosistemose. Tiesioginis pokyčių veiksnys nedviprasmiškai daro įtaką ekosisteminiams procesams ir gali būti identifikuojamas ir pamatuojamas skirtingu tikslumu. Netiesioginis pokyčio veiksnys veikia keisdamas bent vieno tiesioginio veiksnio pokytį ar pokyčio lygį.

Politikos formuotojas

Žmogus turintis įgaliojimus daryti įtaką arba spręsti dėl politikos ir praktikos tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ar vietiniu lygmeniu.

Populiacija (biologinė)

Vienos rūšies organizmų grupė, kuri randama tam tikroje vietovėje (geografinė populiacija), yra genetiškai išskirtinė (genetinė populiacija) arba sinchroniškai kintanti (demografinė populiacija).

Poveikis

Neigiamas arba teigiamas padarinys individams, visuomenei ir/arba aplinkos ištekliams, atsirandantis iš aplinkos pokyčių.

Prekės

Objektai iš ekosistemų, kuriuos žmonės vertina per patirtį, naudojimą arba vartojimą. Vertė gali būti ekonominė, socialinė arba asmeninė. Šio termino naudojimas yra platesnis nei įprastinė fizinių daiktų sąvoka.

Procesais paremti modeliai (įskaitant kraštovaizdžio funkcinius modelius)

Tai modeliai, kurie remiasi aiškia ekologinių ir fizinių procesų, lemiančių ekosistemų funkcionavimą, reprezentacija. Šie modeliai nurodo funkcines ekosisteminių procesų priemones, kurios yra universalios, o ne specifinės tam tikram biomui ar regionui. Vienas tokio modelio tikslas yra ištirti klimato kaitos ir žmonių veiklos sukeltų trikdžių poveikius ekosistemoms ir jų biogeocheminius atsakus. Daugeliu procesais paremtų modelių gali įvertinti grynuosius šių procesų poveikius netolimai praeičiai ir ateičiai.

Pusiau natūrali pieva

Pieva, kurios egzistavimas yra susijęs su žmonių ūkine veikla (šienavimas arba gyvulių ganymas), bet aplinkos sąlygos ir rūšių įvairovė atsiranda dėl natūralių procesų.

Reguliuojančios ekosisteminės paslaugos

Visi būdai, kuriais ekosistemos ir gyvi organizmai tarpininkauja ir reguliuoja aplinkos sąlygas, ir gerina žmogaus gerovę. Tai apima ir atliekų bei toksiškų medžiagų skaidymą, pasitelkiant gyvus procesus.

Riba, ekologinė

Taškas, kuriame ekologinė sistema patiria kokybinį pokytį, dažnai staigų ir nenuolatinį

Rodiklis

Rodiklis yra skaičius ar kokybinis matas, sukurtas pagal gerai apibrėžtą metodą, kuris atspindi dominuojantį reiškinį. Rodikliai yra dažnai naudojami politikos formuotojų, nusistatyti aplinkosauginiams tikslams ir įvertinti rezultatams

Rūšių įvairovė

Bioįvairovė rūšių lygmenyje, dažnai apjungiant jų turtingumą, santykinį gausumą ir nesuderinamumą.

Rūšių turtingumas

Tam tikros bendruomenėje ar teritorijoje esančių rūšių skaičius.

Saugumas

Prieiga prie išteklių, saugumas ir gebėjimas gyventi nuspėjamoje ir kontroliuojamoje aplinkoje.

Scenarijus

Tikėtini, bet supaprastinti apibūdinimai, kaip galėtų vystytis ateitis, remiantis nuosekliomis prielaidomis apie pagrindines lemiamąsias jėgas ir ryšius. Scenarijai nėra prognozės, bet projekcija, kas gali ar galėtų nutikti, pasiteisinus tam tikroms prielaidoms, o tai duoda didelį neapibrėžtumą.

Sinergijos

Ekosisteminių paslaugų sinergijos atsiranda, kai kelios paslaugos stiprėja kartu.

Sistema

Konstruktas tam tikram raportavimo vienetui, kuris yra taikomas ekosistemoms.

Siužetas

Naratyvinis scenarijaus apibūdinimas, kuriame išryškinami jo pagrindiniai bruožai ir ryšys tarp scenarijaus lemiamųjų jėgų ir jo pagrindinių bruožų.

Socioekologinė sistema

Tarpusavy priklausomos ir susipynusios ekologinės ir socialinės struktūros ir susiję ryšiai.

Socioekonominė sistema

Mūsų visuomenė (kuri apima institucijas, kurios valdo ekosistemas, vartotojus, kurie vartoja paslaugas ir suinteresuotas šalis, kurie daro įtaką ekosistemoms).

Sociokultūrinis vertinimas

Procesas, kai suvokiama svarba ar teikiama pirmenybė tam tikram MAES modelio elementui, yra įvertinama ne pinigais vienetais.

Spaudimas

Žmogaus sukeltas procesas, kuris pakeičia ekosistemų būklę.

Sprendimų priėmėjas

Žmogus, grupė žmonių ar organizacija, kurie turi gebėjimą ir autoritetą priimti sprendimus apie tam tikrus veiksmus.

Statistiniai modeliai

Statistiniai modeliai yra matematiniai modeliai, kuriais matuojami tam tikros populiacijos požymiai, naudojant reprezentatyvią imtį, kadangi dažnai pamatuoti visą populiaciją yra neįmanoma. Statistiniuose modeliuose, ekosisteminės paslaugos yra vertinamos naudojant statistinius ryšius ir pasitelkiant aiškinamuosius kintamuosius, tokius kaip dirvožemiai, klimatas ir t.t.

Struktūra (ekosistemos, buveinės arba bendruomenės)

Bendras subjekto elementų tarpusavio ryšys. Ekosistemos sudedamosios dalys; žr. „natūralus kapitalas” arba „natūralaus kapitalo ištekliai“.

Suinteresuota šalis

Bet kokia grupė, organizacija ar individas, kuris gali paveikti ekosistemines paslaugas ar būti jų paveiktas.

Sušvelninimas

Veiksmas skirtas sumažinti poveikio pasekmes.

Sveikata (žmogaus)

Visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena ir ne vien tik ligos ar negalios nebuvimas. Visos bendruomenės ar populiacijos sveikata atsispindi įvertinus ligų proveržius ir paplitimą, su amžiumi susijusį mirtingumo lygį ir gyvenimo trukmę.

Svetimos rūšys

Augalai arba gyvūnai, kurie yra paplitę už savo natūralių paplitimo ribų. Svetimos rūšys dažnai išplinta dėl žmonių veiklios.

Tarpinė ekosisteminė paslauga

Ekologinė funkcija ar procesas, tiesiogiai nesuvartojama, bet veikia galutines ekosistemines paslaugas, kurios jau yra vartojamos tiesiogiai. „Tarpinės ekosisteminės paslaugos“ neturėtų būti kaip ekosisteminės paslaugos pogrupis. Iš tiesų, tai yra nesuderinamos kategorijos ir toks išskyrimas kartais yra pabrėžiamas vartojant „galutinės ekosisteminės paslaugos“ sąvoką kaip sinonimą ekosisteminėms paslaugoms. Be to riba tarp tarpinės ekosisteminės paslaugos ir galutinės ekosisteminės paslaugos (kartais vadina produkcijos riba) priklauso nuo konteksto ir ekosistemų vertinimui turi būti nustatyta aiškiai ir nuosekliai. Tai reiškia, kad gali būti kontekstų, kai „tarpinė ekosisteminė paslauga“ būtų galutinė paslauga per tiesioginį panaudojimą arba socialinių kaštų vengimą, jei paslauga sunyktų.

Tiekimo ekosisteminės paslaugos

Ekosisteminių paslaugų teikiamos medžiagos ar energija, kuri prisideda prie žmonių gerovės.

Tiesioginė panaudojimo vertė (ekosistemų)

Ekonominė ar socialinė prekių ar gaunamos naudos vertė, kuri yra gaunama iš suvartotos ekosisteminės paslaugos. Tai apima vartotinas (pvz. derlius) ir nevartotinas paslaugas (pvz. gerėjimasis kraštovaizdžio grožiu). Paslaugą gavęs veikėjas dažnai fiziškai yra tose ekosistemose, kad gautų tiesioginę vertę.

Tiesioginis matavimas (ekosisteminių paslaugų)

Būklės, kiekio arba proceso vertinimas pasitelkiant ekosistemų stebėjimus ar klausimynus, kurie reprezentatyviai apima visą tiriamą vietovę.

Tikroji vertė

Tai vertė, kurią suteikia stebėtojas ar potencialus vartotojas, nepriklausomai nuo interesų. Tai nereiškia, kad tokios vertės yra nepriklausomos nuo vertintojo (pvz. vertė, kuri egzistuoja tiesiog), jos gali reikalauti (žmogaus) vertintojo (bet tai yra klausimas, dėl kurių nesutaria filosofai).

Tiriamasis scenarijus

Ekosistemos būklės ar būsenos numatymas ateityje, grindžiant numatomais tiesioginių ir netiesioginių pokyčių veiksnių poveikiais. Tokie scenarijai sudaromi, kad padėtų žmonėms suprasti skirtingų prielaidų pasekmes. Žr. „normatyviniai scenarijai“.

Tvarumas

Savybė arba būsena, kai dabartinės vietinės populiacijos poreikiai gali būti patenkinami, neužkertant kelio ateities kartų ar populiacijų gebėjimui patenkinti savo poreikius. Silpno tvarumo paradigma daro prielaidą, kad poreikiai gali būti patenkinami juos pakeičiant skirtingomis kapitalo formomis (pvz. per kompromisus); Stipraus tvarumo paradigmoje teigiama, kad skirtingos kapitalo formos yra labai ribotos.

Tvarus ekosisteminių paslaugų naudojimas

Ekosisteminės paslaugos naudojimas, kuris galėtų atnešti nuolatinę naudą dabartinėms žmonių kartoms, bet tuo pačiu išlaikytų savo potencialą patenkinti ateities kartų poreikius ir norus.

Ūkinė biologinė įvairovė

Biologinė įvairovė žemės ūkio ekosistemose (įskaitant ir naminius gyvūnus, ir auginamus augalus pvz., grūdines kultūras).

Urbanistinis/ miesto

Aplinkos sąlyga susijusi su dideliu populiacijos tankiu, žemės transformavimo lygiu arba dideliais energijos srautais iš aplinkinių zonų.

Valdymas

Procesas, kurio metu suformuojami sprendimai, kurie nukreipia žmonių, jų grupių bei organizacijų elgesį formaliose ir dažnai hierarchinėse sprendimų priėmimo sistemose arba tinkluose, kurie apjungia sprendimo priėmimo lygius ir sektoriaus ribas.

Vertė

Tam tikro veiksmo ar objekto indėlis vartotojo tikslams, uždaviniams ir sąlygoms.

Vertės perkėlimas (naudos perkėlimas)

Tyrimų rezultatų naudojimas iš egzistuojančių pirminių tyrimų apie vieną ar daugiau vietovių ar politikos kontekstų, kad būtų prognozuojamos gerovės reikšmės ar susijusi informacija kitiems politikos kontekstams/vietovėms.

Vertinimas

Moksliniais tyrimais gautos informacijos analizė ir apžvalga, kad būtų galima geriau įvertinti galimus veiksmus arba svarstyti problemą. Vertinimo metu yra renkamos, apibendrinamos, struktūrizuojamos ir interpretuojamos egzistuojančios žinios bei komunikuojamos tam, kad jos būtų aktualios ir naudingos išsilavinusiam (bet ne ekspertui) sprendimų priėmėjui. Procesas, kuriuo žmonės išreiškia svarbą ar teikiamą pirmenybę ekosisteminėms paslaugoms ar gaunamai naudai. Svarbos vertė gali būti išreiškiama pinigine ar nepinigine išraiška. Žr. „piniginis vertinimas“ ir „nepiniginis vertinimas“.

Žemės kokybės vertinimas

Žemės vertinimas balais, įtraukiant dirvožemio produktyvumą (Latvijoje žemės kokybė yra vertinama įtraukiant dirvožemio tipą, tekstūros klasę ir žemės gerinimą).

Žemės panaudojimas

Tam tikros žemės panaudojimas tam tikram tikslui, kaip pavyzdžiui drėkinamos žemės ūkio praktikoms arba laisvalaikiui. Žemės panaudojimui įtaką daro žemės paviršius (tačiau tai nėra sinonimai).

Žemės paviršius

Fizinė žemės danga, kuri dažnai išreiškiama augalija arba jos trūkumu. Sąvoka susijusi, bet tai nėra sinonimas žemės panaudojimui

Žemės sklypo identifikavimo sistema

GIS duomenų bazė, kurioje yra visi žemės ūkio plotai, kuriems taikomi tiesioginiai mokėjimai pagal Bendrąją žemės ūkio politiką. Ši sistema naudojama pertikrinti žemės plotus, už kuriuos ūkininkai atsiėmė mokėjimus. Ši sistema užtikrina, kad ūkininkams yra sumokėta už teisingą plotą ir kad būtų išvengta permokėjimo.

Žmogiškieji veiksniai

Visi antropogeniniai poveikiai ekosisteminių paslaugų gamybai, tokie kaip žemės panaudojimas ir valdymas (įtraukiant sisteminius veiksnius, kaip kad energija, vanduo, trąšos, pesticidai, darbo jėga, technologijos, žinios) , žmogiškieji spaudimai sistemai (pvz. eutrofikacija, bioįvairovės nykimas) ir apsaugos priemonės, kurios keičia ekosistemas ir jų išteklius.

Žmonių gerovė

Būsena kuri iš esmės (ir ne tik instrumentaliai) vertinga ar gera žmogui, ar socialinei grupei, susidedanti iš prieigos prie pagrindinių medžiagų, reikalingų geram gyvenimui, sveikatai, saugumui, gerai psichinei sveikatai, būsenai ir geriems socialiniams ryšiams.

Literatūros šaltiniai

Adem Esmail, B. and Geneletti, D. (2018): Multi‐criteria decision analysis for nature conservation: A review of 20 years of applications. Methods in Ecology and Evolution 9(1):.42-53.Alexandrova, (2012). Well-being as an object of science. Philosophy of Science 79: 678-689.

Boruks A., Eihmane V., Kalniņš G., Nikodemus O., Paršova V., Zālītis P. (2001) Zemes izmantošana un kadastrs Latvijā. Rīga: Latvijas lauksaimniecības Universitātes Skrīveru zinātnes centrs, Latvijas Republikas  Valsts Zemes dienests.

Bullock, P. (2005) Climate change impact. Encyclopedia of soils in the environment.(Ed.Daniel Hillel). Elsevier/Academic Press, 254-262

Burkhard, de Groot, Costanza, Seppelt, Jørgensen & Potschin, 2012. Solutions for sustaining natural capital and ecosystem services . Ecological Indicators, 21: 1 – 6

Burkhard, B. and J. Maes (2017) (eds): Mapping ecosystem services. Pensoft Publishers, Sofia, 374 pp. available online: https://doi.org/10.3897/ab.e12837

CBD (1992): Convention on Biological Diversity. United Nations.

Chambers, R. (1997): Whose Reality Counts? Putting the First Last Intermediate Technology Publications, London.

Czúcz, B. and S. Condé (2017): Note on definitions related to ecosystem conditions and their services based     on        different          glossaries.                         Available      from https://bd.eionet.europa.eu/Reports/ETCBDTechnicalWorkingpapers/Definitions_ecosystem_ conditions_and_services

De Groot, R.S.; Fisher, B.; Christie, M.; Aronson, J.; Braat, L.R.; Haines-Young, R.; Gowdy, J.; Maltby, E.; Neuville, A.; Polasky, S.; Portela,  R. and  I. Ring  (2010): Integrating  the ecological  and economic dimensions in biodiversity and ecosystem service valuation. In: Kumar, P. (Ed.), TEEB Foundations, The Economics of Ecosystems and Biodiversity: Ecological and Economic Foundations. Earthscan, London (Chapter 1).

EC (European Commission) (2013): Green Infrastructure (GI) — Enhancing Europe’s Natural Capital.

COM(2013) 249 final, Brussels, 6.5.2013.

EC (European Commission) (2015): Towards an EU research and innovation policy agenda for nature‐based solutions and re‐naturing cities. Final Report of the Horizon 2020 expert group on nature‐based solutions and re‐naturing cities. Brussels.

EEC (1992): Council directive 92/43/EEC of 21 May 1992 on the conservation of natural habitats and flora and fauna.

Availablefrom:http://www.esmeralda-project.eu/documents/1/

European Commission (update of 2015): Glossary of the Common Agricultural Policy. Available from: https://ec.europa.eu/agriculture/sites/agriculture/files/glossary/pdf/index_en.pdf

JRC (2018):  The European Soil Data Centre (ESDAC) Glossary, Joint Research Center, European Commission, Available from: https://esdac.jrc.ec.europa.eu/resource-type/glossary

Geist, H. (2006): Our Earth’s Changing Land: An Encyclopedia of Land-Use and Cover Change. Vol. 1: A–K, Vol. 2: L–Z. Westport, CT, Greenwood Press.

Harrington, R.; Dawson, T.P; de Bello, F.; Feld, C.K.; Haslett, J.R.; Kluvánkova-Oravská, T.; Kontogianni, A.; Lavorel, S.; Luck, G.W.; Rounsevell, M.D.A.; Samways, M.J.; Skourtos, M.; Settele, J.; Spangenberg, J.H.; Vandewalle, M.; Zobel, M. and P.A. Harrison. (2010): Ecosystem services and biodiversity conservation: concepts and a glossary. Biodivers. Conserv 19: 2773- 2790.

Heink, U. and I. Kowarik (2010): What are indicators? On the definition of indicators in ecology and environmental planning. Ecological Indicators 10(3): 584-593.

Holling, C.S. (1973): Resilience and stability of ecological systems. Annu Rev Ecol Syst 4:1-23.

Hull, R.B.; Richert, D.; Seekamp, E.; Robertson, D. and G.J. Buhyoff (2003): Understandings of environmental   quality:  Ambiguities   and   values  held   by   environmental   professionals.

Environmental Management 31: 1-13.

Jax, K. (2010): Ecosystem functioning. Cambridge University Press, Cambridge.

JRC Glossary, Joint Research Center. European soil da center

Kremen, C. (2005): Managing ecosystem services: what do we need to know about their ecology?

Ecol Lett 8:468-479

Lafferty, W. M. and E. Hovden (2003): Environmental Policy Integration: Towards an  Analytical Framework. Environmental Politics 12(3): 1 – 22.

Lincoln,  R., Boxshall,  G.  & P.  Clark  (1998): A dictionary  of  ecology, evolution  and  systematics

Cambridge, Cambridge University Press.

MA [Millennium Ecosystem Assessment] (2005): Ecosystems and Human Wellbeing: Current State and Trends. Volume 1, Island Press, Washington D.C.

Mace, G.M., Norris, K. and A. H. Fitter (2012): Biodiversity and ecosystem services: a multi-layered relationship. Trends in Ecology and Evolution 27(1): 19-26.

Maes, J.; Teller, A.; Erhard, M.; Murphy, P.; Paracchini, M.L.; Barredo, J.I.; Grizzetti, B.; Cardoso, A.; Somma, F.; Petersen, J.E.; Meiner, A.; Gelabert, E.R.; Zal, N.; Kristensen, P.; Bastrup-Birk, A.; Biala, K.; Romao, K.; Piroddi, C.; Egoh, B.; Fiorina, C.; Santos, F.; Naruševičius, V.; Verboven, J.; Pereira, J.; Bengtsson, J.; Gocheva, K.; Marta-Pedroso, C.; Snall, T.; Estreguil, C.; San Miguel, J.; Braat, L.; Gret-Regamey, A.; Perez-Soba, M.; Degeorges, P.; Beaufaron, G.; Lillebo, A.; Abdul Malak, D.; Liquete, C.; Conde, S.; Moen, J.; Ostergard, H.; Czucz, B.; Drakou, E.G.; Zulian, G.; Lavalle, C. (2014): Mapping and Assessment of Ecosystems and their Services. Indicators for ecosystem Assessment under Aciton 5 of the EU biodiversity Strategy 2020. (2^nd MAES Report)

Maes, J.; Teller, A.; Erhard, M.; Grizzetti, B.; Barredo, J.I.; Paracchini, M.L.; Condé, S.; Somma, F.; Orgiazzi, A.; Jones, A.; Zulian, A.; Petersen, J.E.; Marquardt, D.; Kovacevic, V.; Abdul Malak, D.; Marin, A.I.; Czúcz, B.; Mauri, A.;, Loffler. P.; Bastrup-Birk, A.; Biala, K.; Christiansen, T.; and B. Werner (2018): Mapping and  Assessment of Ecosystems and their Services: An analytical framework for ecosystem condition. Publications office of the European Union, Luxembourg (5^th MAES Report)

Nahlik, A.M.; Kentula, M.E.; Fennessy, M.S. et al. (2012): Where is the consensus? A proposed foundation for moving ecosystem service concepts into practice. Ecological Economics 77: 27- 35.

NRCS (2011): Soil Quality Glossary. Natural Resources Conservation Service (NRCS) East National Technology Support Center. Available from http://soilquality.org/basics/glossary.html

OECD (2016): Glossary of statistical terms. http://stats.oecd.org/glossary/

OpenNESS Glossary [edited by Potschin, M.; Haines-Young, R.; Heink, U. and K. Jax] (2016): OpenNESS Glossary (V3.0), 35 pp. Grant Agreement No 308428. Available from:http://www.openness-project.eu/glossary

Parson, E.A., 1995. Integrated Assessment and Environmental Policy Making, in Pursuit of Usefulness. Energy Policy 23(4/5): 463–476.

Rapport, D.J. (1992): What is clinical ecology? In: Ecosystem health. New goals for environmental management. eds R. Costanza, B.G. Norton, B.D. Haskell, pp. 144-156. Island Press, Washington D.C.

Rhodes, R. A.W. (2007): Understanding Governance: Ten Years On. Organization Studies 28(8): 1243- 1264.

Rūsiņa S. (Ed.) 2017. Protected Habitat Management Guidelines for Latvia. Volume 3. Semi-natural grasslands. Glossary. Nature Conservation Agency, Sigulda. Available via:  https://www.daba.gov.lv/upload/File/Publikacijas_b_vadlinijas/Hab_Manage_Guidelines_2017_3_Grasslands_glos.pdf

Saarikoski, H., Raitio, K., and J. Barry (2013): Understanding ‘successful’ conflict resolution: Policy regime changes and new interactive arenas in the Great Bear Rainforest. Land Use Policy 32: 271-280.

Soil Science Society of America (2008): Glossary of Soil Science Terms. Soil Science Society of America, Medison

Tacconi, L. (2012): Redefining payments for environmental services. Ecological Economics 73(1): 29- 36.

TEEB (2010): The Economics of Ecosystems and Biodiversity: Ecological and economic foundation.

Earthscan, Cambridge.

UK NEA (2011): The UK National Ecosystem Assessment. Technical Report. UNEP-WCMC, Cambridge.

Available from: http://uknea.unep-wcmc.org/Default.aspx8