Bio-energy potential (Gross calorific value, GJ/ha) / Bioenergijos potencialas (bendroji kalorinė vertė, GJ/ha)
Bioenergijos potencialas apskaičiuojamas pagal bendros biomasės šiluminę vertę ir sausą biomasę skirtingose pusiau natūralių pievų funkcinėse grupėse. Pievų bioenergijos potencialas suprantamas kaip energijos gamybos potencialas deginant. Kiekvienam pusiau natūralių pievų tipui suteikiama unikali vidutinės bioenergijos potencialo vertė. Daugiau informacijos apie metodiką ir duomenis galite rasti Melts (2014).
Biomass potential (t/ha) / Biomasės potencialas (t/ha)
Biomasės potencialas suprantamas kaip žolinės augalijos biomasės išeiga, matuojama kaip sausa masė. Kiekvienam pusiau natūralių pievų tipui suteikiama unikali vidutinės biomasės potencialo vertė po to, kai buvo paimti pavyzdžiai iš keleto pievų Estijoje. Mėginiai buvo renkami nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio, daugiausiai liepos mėnesio pirmoje pusėje. Daugiau informacijos apie metodiką ir duomenis galite rasti Melts (2014).
District heating energy demands (GJ/year) / Centralizuoto šilumos energijos poreikis (GJ/metus)
Energijos poreikio sluoksnis sudedamas į 1 kv. km tinklelį. Energijos poreikis suprantamas kaip energijos, naudojamos centralizuotam šildymui, poreikis. Energijos poreikio lygis apskaičiuojamas atsižvelgiant į butų, kuriuose naudojamas centralizuotas šildymas, skaičių ir vidutinį centralizuoto šilumos poreikį vienam butui.
Ecosystem services / Ekosisteminės paslaugos
Ekosisteminės paslaugos apima visą naudą, kurią ekosistemos teikia žmonėms. Jos apima aprūpinimo (gėrybės, kurias tiesiogiai gali naudoti žmogus), reguliavimo (nauda, gauta iš gamtinių procesų) ir kulturines (nematerialiąsias) paslaugas. Legendoje rodomas pasirinktos ekosistemos paslaugų pasiūlos potencialas, išreikštas nuo 1 (labai mažas) iki 5 (labai didelis), kur 0 reiškia, jog nėra teikiama tokia paslauga. Paslaugos vertinamos remiantis ekspertų sukurta vertinimo skale.
Bundle / ecosystem service / Grupės/ekosisteminės paslaugos
Ekosisteminės paslaugos apima visą naudą, kurią ekosistemos teikia žmonėms. Jos apima aprūpinimo (gėrybės, kurias tiesiogiai gali naudoti žmogus), reguliavimo (nauda, gauta iš gamtinių procesų) ir kulturines (nematerialiąsias) paslaugas. Legendoje rodomas pasirinktos ekosistemos paslaugų pasiūlos potencialas, išreikštas nuo 1 (labai mažas) iki 5 (labai didelis), kur 0 reiškia, jog nėra teikiama tokia paslauga. Paslaugos vertinamos remiantis ekspertų sukurta vertinimo skale.
Bundles and tradeoffs / Grupės ir kompromisai
Ekosisteminių paslaugų grupės apibrėžiamos kaip susijusių ekosisteminių paslaugų rinkinys, susietas su tam tikra ekosistema ir dažniausiai atsikartoja kartu laike ir/ar erdvėje. Vienos paslaugos grupėje padidinimas paprastai reiškia ir kitų tai grupei priklausančių paslaugų padidėjimą. „LIFE Viva Grass“ analizė atskleidė 3 pievų ekosisteminių paslaugų grupes:
- „Produkcijos“ grupė – tai laukai, kuriuose tokios paslaugos kaip „auginami gyvuliai ir gaminama jų produkcija“, „pašarai“, „biomasės pagrindu pagaminti energijos šaltiniai“ ir „atmosferos procesai“ turi potencialų vertę, viršijančias vidurkį (nuo 3 iki 5);
- „Buveinių“ grupė – tai plotai, kuriuose tokios paslaugos kaip „vaistažolės medicinai“, „buveinių išsaugojimas“, „pasaulinė klimato kontrolė“ ir „apdulkinimas ir sėklų platinimas“ turi potencialų vertę viršijančią vidutinę vertę (nuo 3 iki 5);
- „Dirvožemio“ grupė – tai plotai, kuriuose tokios paslaugos kaip „erozijos proceso kontrolė“, „gėlo vandens cheminė būklė“, „biologinis valymas“, ir „filtravimas/saugojimas/kaupimas pagal ekosistemas“ turi potencialų vertę, viršijančią vidurkį (nuo 3 iki 5).
Ekosisteminių paslaugų sąveika atsiranda kaip ryšys tarp grupių. Kompromisas – tai situacija, kuomet ekosisteminių paslaugų vertės vienoje grupėje neigiamai veikia kitoje grupėje esančias ekosisteminių paslaugų vertes. „Kompromisas produkcijos naudai“ – tai plotai, kuriuose „produkcijos“ grupė turi didelę vertę, kai tuo tarpu „buveinių“ grupė – mažą. „Kompromisas buveinių naudai“ - tai plotai, kuriuose „buveinių“ grupė turi didelę vertę, kai tuo tarpu „produkcijos“ grupė – mažą. Aiškus pavyzdys pievų kontekste yra biomasės gamybos ir biologinės įvairovės bei buveinių kompromisas: norint padidinti pievų produktyvumą paprastai reikia tam tikro indėlio tręšiant, ariant ir sėjant pasirinktų rūšių mišinius. Tokia intensyvinimo praktika savo ruožtu supaprastina pievų struktūrą, mažina pievos augalų rūšinę įvairovę, o tai lemia paukščių, nariuotakojų buveinių praradimą ir bendrą biologinės įvairovės mažėjimą.
Hotspots and coldspots / Karštieji taškai, šaltieji taškai
„Hotspots“ – tai plotai, kuriuose gausu labai įvairių ekosisteminių paslaugų, kurių vertė viršija vidutines (nuo 3 iki 5), atsiranda galimos „buveinių“ ir „produkcijos“ grupių sąveikos. „Coldspots“ – tai plotai, kuriuose yra maža arba labai maža (žemiau 3) vertė daugumoje teikiamų ekosisteminių paslaugų ir nurodo degraduojantį/netinkamą žemės ūkio paskirties žemės valdymą.
Recommendations / Rekomendacijos
Trumpa apibendrinta informacija apie pasiūlymus dėl žemės valdymo variantų, kuriuose pabrėžiamos svarbios ekosisteminės paslaugos, paremtos jų vertėmis ir informacija apie jas. Rekomendacijos suteikia bendrą supratimą apie aplinką ir apibūdina žemės plotų naudą.
Recommended grazing pressure (AU/ha) / Rekomenduojamas ganymo intensyvumas (AU/ha)
Ganymo intensyvumas priklauso nuo pievos savybių, dirvožemio derlingumo, drėgmės ir gali skirtis metai iš metų. Tinkamas ar rekomenduojamas ganymo intensyvumas padidina pievos natūralią vertę ir augalų pašarinę vertę. Rekomenduojamas ganymo intensyvumas yra pateikiamas kaip unikali vertė pusiau natūralioms pievoms. Svarbu nepamiršti, kad tai yra tik orientacinės vertės, nes pievų tipų savybės akiriasi priklausomai nuo geografinės padėties ir metų. Šios ganymo intensyvumo rekomendacijų vertės buvo sudarytos iš kelių skirtingų šaltinių, daugiausiai buveinių valdymo rekomendacijų ir saugomų teritorijų valdymo planų.
Land use block information / Žemėnaudos vieneto informacija
Vieta: čia pateikiama informacija apie pasirinkto žemėnaudos vieneto vietą; Žemėnaudos tikslas: čia pateikiama informacija apie pasirinkto žemėnaudos tipą; Natura 2000 buveinių kodas: čia pateikiama informacija apie ES buveinių direktyvos I priedo buveines, jei tokių yra. Buveinių klasifikaciją galite rasti čia: http://eunis.eea.europa.eu/habitats-annex1-browser.jsp
Agricultural land use / Žemės ūkio paskirties žemė
Žemės ūkio paskirties žemės, tai yra žemės tipas, kai „dirbamos pievos“ yra monokultūrinės arba miršios kultūrinės pievos, pjaunamos ariamosiose žemėse, tręšiamos, ariamos bent kartą per penkerius metus; „Daugiametės pievos“, tai tokios pievos, kurios nebuvo ariamos mažiausiai 5 metus, o į rūšinę įvairovę įeina ir natūralios rūšys; „Pusiau natūralios pievos“, tai daugiametės pievos su turtinga rūšine įvairove, turinčios biotopo kodą; „Ariama“ yra ne pievų žemės ūkio paskirties žemė, naudojama kaip nuoroda keičiant žemės paskirtį.