Projekto „LIFE Viva Grass“ komanda surinko ir čia pateikia keletą gerų pievų priežiūros pavyzdžių iš Baltijos valstybių ir kitų Europos šalių. Gal šie pavyzdžiai Jus įkvėps?
Pajamų diversifikacija
Pavyzdys nr. 1:
Kas? „Piper Hole” ūkis – penki darbininkai (visi šeimos nariai), 200 ha žemės, kurioje – 30 ha pievų, iš viso, 400 gyvulių (ožkų, avių, kiaulių ir galvijų), kurių tarpe – 100 ožkų. Pastarųjų pienas naudojamas pienui gaminti.
Kur? Didžiojoje Britanijoje
Ūkio tikslas – ne didžiausias produkcijos kiekis, bet aukščiausios kokybės produkcija (ėriena ir ožkų pienas).
Pagrindinės ūkio pajamas gaunamos parduodant ėrieną ir muilą iš ožkų pieno. Biudžetą papildo ir parama, gauta iš agroaplinkosauginių fondų už pievų priežiūrą. Gyvuliams maitinti naudojama tik žolė ir šienainis (sausas silosas).
Remiantis ūkio skaičiavimais, pelnas laikant ožkas yra maždaug tris kartus didesnis, nei laikant avis. Per dieną pagaminama 3 litrai ožkos pieno, kurio riebumas – 4,5-5 %, o kai kurių veislių – netgi siekia 9 %. Muilą ūkis parduoda pakelėje, vietiniame ir ūkininkų turguose. Kadangi maisto gamybai taikome specialūs reikalavimai, pieno likučiai neparduodami, bet naudojami ėriukams ir veršiukams maitinti.
„Piper Hole” produkcija natūrali, bet ūkis neturi jokio ekologinio sertifikato.
Biomasės panaudojimas
Pavyzdys nr. 2:
Kas? Žolės granulių kiaulių pašarui ir kurui gamyba
Kur? Halbenraino mieste, Austrijoje
Dar prieš keletą metų šiame regione vyravo kukurūzų laukai ir kiaulių ūkiai. Mažėjant galvijų auginimu užsiimančių ūkių skaičiui, regione nyko pievos. Buvo ieškoma sprendimų, kaip jas išlaikyti.
2008-2011 m. vykusio projekto metu vertintos galimybes iš šieno gaminti šildymui naudojamas granules. Kadangi tuo metu rinkoje dar nebuvo reikiamos technikos, granuliavimo įrangą iš skirtingų dalių surinko pati komanda. Praktika parodė, kad deginant 100 % iš šieno pagamintas granules sunku pasiekti reikiamą išmetamųjų dujų kiekį. Nustatyta ideali šilumos gamybai naudojamų granulių sudėtis – 80-90% kukurūzų ir 10-20 % šieno. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad žolės granules yra puiki žaliava gaminant pašarus kiaulėms. Gyvūnai labai jas mėgsta. Ši žaliava dar ir pigesnė, nei importuotos žaliavinio pluošto granules.
Per valandą gamykloje pagaminama maždaug 700 kg granulių, gamyba kainuoja 190-200€/t (palyginimui, impotuoto žaliavinio pluošto granules kainuoja mažiausiai 320€/t, o medienos granules kainuoja 260€/t). Per metus granulių gamykla pagamina 50-70 t granulių šildymui ir 700 t granulių kiaulių pašarui.
Asociacija „Heu & Pellets” priklauso 7 ūkininkams. Jie ketina įrengti naują granuliavimo įrenginį, galintį pagaminti 5 tonas granulių per valandą.
Pavyzdys nr. 3:
Kas? Šieno granulių naminiams gyvūnėliams gamyba
Kur? Latvijoje
Įmonė, gaminanti natūralias šieno granules daugiausiai graužikų pašarams, buvo įkurta 2009 m. Nuo 2013 m. ji – sertifikuota natūralaus pašaro gamintoja. Granules lengva laikyti ir transportuoti. Šienas iš natūralių pievų yra praturtinti natūraliais vitaminais. Jie pašarui suteikia didelę vertę. Skirtingiems skirtingų amžiaus naminiams gyvūnėliams sukurti specialūs receptai. Produkcija parduodama naminių gyvūnėlių parduotuvėse Latvijoje ir eksportuojama į užsienį (pvz., į Rusiją, Italiją).
Pašarų gamybai netinkantis šienas naudojami kuro granulių gamybai, o jų pelenais gali būti tręšiami dirbamos žemės plotai.
Daugiau informacijos apie natūralias granules augintiniams
Pavyzdys nr. 4:
Kas? Vieno asmens valdoma biodujų jėgainė
Kur? Bavarijoje, Vokietijoje
Po keleto metų bandant sausos fermentacijos technologiją (jai nereikia jokių papaildomų skysčių, drėgmės lygis yra mažiau neo 75%) ir ieškant būdų biomasę panaudoti biodujų gamybai, jėgainė buvo įsteigta 2004 m. Vieno asmens valdoma jėgainė per dieną pagamina 550 000 kW*h žaliosios energijos. Ją perka vietiniai elektros tiekėjai. Kopleksas naudoja žolės ir pasėlių liekanas, surinktas aplinkinėse žemės ūkio paskirties žemėse.
Biomasė nuolat laikoma šlapia, palaikant pastovią 38°C temperatūrą. Partijos parengimas užtrunka apie 4 savaites. Po to, apie 15 % šlapios fermentuotos biomasės pakeičiama nauju substratu.
Siekiant užtikrinti nuolatinį energijos tiekimą galutiniam naudotojui, keičiant partijas turi veikti mažiausiai du fermentacijos įrenginiai. Fermentacijos įrenginiai iš principo yra kvadrato formos rezervuarai. Jokios kitos specialios dujų talpos nėra reikalingos. Dalis pagamintos šilumos sunaudojama fermentacijos įrenginiui šildyti, kita dalis gali būti naudojama džiovinimui, gyvenamųjų patalpų šildymui ir kt.
Jėgainės savininkas taip pat siūlo konsultacines paslaugas planuojant ir įrengiant biodujų jėgaines.
Vietos gyventojų bendradarbiavimas
Pavyzdys nr. 5:
Kas? Sūrio gamykla
Kur? Goričko gamtos parke, Slovėnijoje
Veiklos tikslas yra palaikyti ganymo ir gyvulių šėrimo šiaudais tradiciją Goričko gamtos parke palaikant ir skatinant gyvulininkystės ūkius.
2010 m. įgyvendinant Europos teritorinio bendradarbiavimo Slovėnijoje ir Vengrijoje projektą, buvusios gaisrinės patalpose buvo įkurta pirmoji sūrinė.
Gamyklos įranga priklauso Goričko gamtos parkui, ja kasdien savo produkcijos gamybai naudojasi vietos bendruomenė. Vietiniai turi teisę naudotis pienine su sąlyga, kad nuganys ir nušienaus parko teritorijoje esančias pievas. Pieninė surenka karvių, avių ir ožkų pieną iš aplinkinių kaimų.
Sūrinė siūlo keletą pieno produktų – minkštųjų sūrių, pagamintų iš karvės, ožkos ir avies pieno, pusiau kietų sūrių, jogurto, grietinės, varškės, grūdėtosios varškės ir išrūgų. Didžioji dalis produkcijos parduodama vietinei rinkai, tačiau ji taip pat paskirstoma ir didžiųjų regiono miestų bei sostinės prekybos centruose.
Daugiau informacijos apie produkciją gamtiniame parke
Pavyzdys nr. 6:
Kas? Bendradarbiavimo tinklas kraštovaizdžio tvarkymui
Kur? Noimarkto rajone, Vokietijoje
Noimarkto regione, Vokietijoje, kraštovaizdžio planavimu ir pievų priežiūra rūpinasi skirtingi suinteresuotieji, priklausantys Noimarkto kraštovaizdžio priežiūros asociacijai (Landschaftspflegeverband Neumarkt). Be tradicinio kraštovaizdžio planavimo, asociacija taip pat imasi ir kitų veiklų – rūšių ir buveinių apsaugos, upių baseinų priežiūros, regione pagamintų produktų rinkodaros, tematinių pažintinių trasų įrengimo, gamtinių turų organizavimo, skirtingų aplinkosauginių edukacinių programų rengimo.
Organizacija buvo įsteigta 1995 m. ir nuo tada asociacija sukūrė partnerių ir kitų suinteresuotųjų tinklą, kurį sudaro aktyvūs vietos gyventojai, gamtosauginės organizacijos, ūkininkai ir piemenys, žemės savininkai, merai, savivaldybių tarybos, valstybinės institucijos, turizmo operatoriai, restoranai, žemės ūkio asociacijos, mokyklos ir darželiai.
Asociacijos veikla finansuojama panaudojant lėšas, gautas iš nario mokesčio, rėmėjų bei skirtingų projektų.
Pajamų diversifikacija
Pavyzdys nr. 7:
Kas? Daugiafunkcis „Bjarteyjarsandur” ūkis
Kur? Islandijoje
„Bjarteyjarsandur” – puikus daugiafunkcio ūkio pavyzdys. Čia ne tik auginamos avys, ožkos, arkliai, bet ir priimami turistai, prekiaujama įvairiausia vietos produkcija. Ūkio pajamas beveik lygiomis dalimis sudaro, tiek pajamos iš pačio ūkio ir jo produkcijos (įskaitant ir valstybinę paramą), tiek pajamos iš turizmo. Islandijoje išmokų sitema ūkininkams veikia kitaip nei ES. Išmokos mokamos remiantis trimis kriterijais: kraštovaizdžio kokybe, gyvūnų gerbūvio palaikymu ir pagaminamos mėsos kiekiu. Islandijoje pievas prižiūri vietos ūkininkai bendradarbiaudami su gamtininkais ir mokslininkais. Už galimybę ganyti avis bei gauti valstybines išmokas ūkininkai įsipareigoja pievose intensyviai neganyti, atkurti labiausiai pažeistas pievas.
Gamtinio turizmo veiklos ūkyje pradėtos plėtoti nuo užsiėmimų moksleiviams. Gamtinis turizmas puikiai dera su avių ūkiu Islandijoje. Pagrindinės veiklos turizme vyksta vasarą, o avims daugiausiai dėmesio reikia žiemą. Ūkiui tapus gamtinio turizmo paslaugų teikėju įvyko drastiškas pasikeitimas savininkų gyvenime – jie privalo būti pasiekiami 24/7.
Komentarų nėra.