Pievos

Pirmoji botaninių tyrimų banga Šušvėje

Praėjusių metų birželio–liepos mėnesiais Šušvės kraštovaizdžio draustinis sulaukė pirmųjų LIFE Viva Grass projekto žvalgybininkų, ieškojusių ne tik botaninių vertybių spalvingose pašušvio pievose, bet ir kelerius metus apleistų plotų, kurių tvarkymui ir priežiūrai stinga žmogaus rankų. Mūsų krašte pievos yra nestabilios ekosistemos: jos gali egzistuoti tik ten, kur gamtos veiksniai (pvz., potvyniai užliejamose pievose) ar žmonių veikla (šienavimas, ganymas, melioracija, ekologinio atkūrimo darbai) neleidžia jose plisti medžiams bei krūmams ar net degraduoti žolynui. Taigi, įvairių pievų tipų su joms būdingomis augalų ir gyvūnų rūšimis išlikimas labai priklauso nuo žmogaus veiklos. Todėl viena iš projekto veiklų susijusi su apleistų pievų tvarkymu, jų priežiūros užtikrinimas ir biologinės įvairovės apsauga.

Pietinėje Kėdainių rajono dalyje įkurtam Šušvės kraštovaizdžio draustiniui (508 ha) būdingas raiškus upės slėnio kraštovaizdis su vingiuota, sraunia upe, ją supančiomis pievomis, vietomis statokais, krūmais bei mišku apaugusiais šlaitais. Draustinio puošmena – nedideli kilpos formos ežerėliai – senvagės, rodančios, kad Šušvės upė nenuspėjama – užsinorėjusi ji gali pakeisti net savo vagą. Kėdainių rajono dirvožemiai vieni derlingiausių Lietuvoje, todėl ariama žemė jame užima beveik 61%, kai pievoms tenka vos 3,5%. Iš visų pusių Šušvės kraštovaizdžio draustinį supa didžiuliai ariamos žemės plotai ir tik pačiame draustinyje galima pamatyti upės slėniu besidriekiančius miško guotus, besikaitaliojančius su derlingomis užliejamomis bei spalvingomis šlaitų pievomis.

Ekspedicijų metu projekto ekspertai atliko apžvalginius pievų buveinių būklės vertinimo ir kartografavimo darbus. 35 hektarų plote buvo indentifikuotos pievų buveinės, nustatytos jų ribos, įvertinta bendrijų struktūra, žolyno derlingumas, surinkta informacija preliminaraus draustinio pievose augančių augalų rūšių sąrašo sudarymui, išskirtos vaistinių, aromatinių, medingų, maistinių ir vertingų pašarinių ir svetimžemių augalų grupės.

Sausuose šlaitų karbonatinguose dirvožemiuose įsikūrusios didele rūšių įvairove pasižyminčios 6210 Stepinių pievų buveinės su melsvuoju gencionu (Gentiana cruciata), šalmuotają gegužraibe (Orchis militaris), lieeknąja pluke (Anemone sylvestris), vaistine dirvuole (Agrimonia eupatoria), paprastuoju perluočiu (Anthylis vulneraria), ankstyvąja viksva (Carex caryophyllea), paprastąja karlina (Carlina vulgaris), bestiebe usnimi (Cirsium accaule), pavasarine raktažole (Primula veris), šlaitine žemuoge (Fragaria viridis) ir kt.

Vidutinio drėgnumo dirvožemiuose susiformavusios 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveinės su tikruoju eraičinu (Festuca pratensis), pievine migle (Poa pratensis), paprastąja šunažole (Dactylis glomerata), kvapiaja gardunyte (Briza media) raudonuoju dobulu (Trifolium repens), pieviniu paležirniu (Lathyrus pratensis), pakrūmine bajore (Centaurea jacea), pieviniu katilėliu (Campanula patula), skėstažiede rugštyne (Rumex thyrsiflorus), pieviniu pūteliu (Tragopogon pratensis) ir kt.

Šušvės pakrantėse aptikamos 6450 Aliuvinių pievų ir 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų buveinių ar jų fragmentų. Draustinyje vyrauja natūralios ir pusiau natūralios pievos, tik kairiąjame Šušvės krante plyti beveik 9 ha ploto sėtinė pieva, kurioje dominuoja vertingos pašarinės žolės – daugiametė svidrė (Lolium perenne), pievinė miglė (Poa pratensis), tikrasis eraičinas (Festuca pratensis), melynžiedė liucerna (Medicago sativa), raudonasis ir baltasis dobilai (Trifolium pratense, T. repens). Šių pievų žolynas ypatingas tinkamas pašarų ruošai.

Nors natūralios ir pusiau natūralios pievos tekia gerokai prastesnės kokybės pašarus, tačiau joms būdinga žymiai didesnė biologinė įvairovė. Tokiose pievose gausu vaistinių, medingų, aromatinių ir kt. augalų. Vaistinių augalų galima aptikti tiek sausose, tiek vidutinio drėgnumo, tiek ir drėgnose pievose. Pavasarį Šušvės slenio šlaituose geltonuoja pavasarinės raktažolės (Primula veris), vasarą – vaistinės dirvuolės (Agrimonia eupatoria), paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum), rausvuoja keturbriaunio čiobrelio (Thymus pulegioides), paprastojo raudonėlio (Oryganum vulgare), boluoja paprastosios kraujažolės (Achillea millefolium), paprastojo kmyno (Carum carvi) ir kitų vaistinių augalų žiedynai. Drėgnose pievose auga vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis), pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria), apleistuose plotuose įsikuria didžioji varnalėša (Arctium lappa), didžioji dilgėlė (Urtica dioica).

Šušvės kraštovaizdžio draustinio pievų puošmena – reti ir saugomi Lietuvoje augalai: boloninis katilėlis (Campanula bononiensis; 2(envy) kategorija), melsvasis gencionas (Gentiana cruciata; 2(envy) kategorija), šalmuotoji gegužraibė (Orchis militaris; 2(envy) kategorija) bei baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia; 5 Rs kategorija). Akį traukia nors ir ne tokių retų mūsų krašte gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalų – pelkinių skiautalūpių (Epipactis palustris) žiedai.

Nors didžioji dalis draustinio pievų yra prižiūrimos kasmet šienaujamos ūkinėms (pašarų gamybai) ar rekreacinėms reikmėms (šaudykla), tačiau yra ir nereguliariai šienaujamų arba jau ne vienerius metus nebenaudojamų žolynų. Tokiuose plotuose, ypač pamiškėse įsikuria aukštažoliai ruderaliniai žolynai, kuriuose vyrauja paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), paprastais kietis (Artemisia vulgaris), krūminis builis (Anthriscus sylvestris) ir kt. Vienas labiausiai nerimą keliančių faktų – svetimžemio invazyvaus augalo Sosnovskio barščio (Heracleum sosnowskyi) plitimas kairiąjame Šušvės krante. Paprastai Sosnovskio barštis plinta apleistose, rečiau šienaujamose pievose, pamiškėse, šalia kelių, paupiuose. Kiekvienas augalas išaugina dešimtis tūkstančius sėklų, didžiausi net iki 100 tūkst. sėklų, kurias išbarsto 4 metrų spinduliu. Šios sėklos išlieka gyvybingos keletą metų ir yra labai daigios (daigumas net iki 95%). Tai itin sunkiai išnaikinamas augalas, dar ir todėl, kad augalas atželia iš šaknų, tad kova su šiais nekviestais svetimžemiais augalais dažnam ūkininkui jau primena pasaką apie slibino galvų kapojimą, kai šios vėl tuoj pat užauga. Sosnovskio barščio pašalinimas iš draustinio ir aplinkinių teritorijų – dar vienas iššūkis ne tik projekto komandai, bet ir vietos gyventojams, kuriems šio nekviesto augalo plitimas sukelia daugiausiai rūpesčių.

Projekto biologinės įvairovės ekspertė Jūratė Sendžikaitė