Naujienos

Mokomasis vizitas projekto teritorijoje Latvijoje ir Estijoje

Rugsėjo 9-11 d. dalyviai iš trijų Baltijos šalių vyko į vizitą Latvijoje ir Estijoje. Mokomosios kelionės tikslas buvo susipažinti su projekto teritorijomis kitose šalyse ir surinkti informaciją apie  ekonomiškai naudingus pievų priežiūros būdus bei pievų biomasės panaudijimo būdus. Aptartos šios temos: pievų pirežiūra ganant avis, arklius, ožkas, galvijus, kuriant vietinius produktus, ekosistemines paslaugų plėtojimas skatinant turizmą, švietimą, specifinių Estijos pievų (angl. alvar) buveinių atkūrimas, invazinių rūšių naikinimas ir kitos.

Trijų dienų trukmės kelionė buvo pakankamai intensyvi. Dalyviai lankėsi Cesio ir Vecpiebalgos savivaldybėse Latvijoje bei kai kuriose Estijos teritorijose.

IMG_8632 IMG_9662

Pirmą dieną vizito dalyviai lankėsi Vaive seniūnijoje ir „Vidus Krastini“ ūkyje. Pastarojo savininkė Valda Zaļaiskalnataip pat yra ir Vaive seniūnijos administracijos vedėja. Valdos ūkyje gaminama natūrali jautiena, o šalia esančiame jos sesers ūkyje „Lejas Krastiņi“ – pienas. Ūkininkės bendradarbiauja gaminant gyvūliams pašarus. Taip jos sutaupo resursų. Be įprasto ganymo pievose galvijai padeda palaikyti 11 ha gamtiškai vertingų pievų.

IMG_8642 IMG_9676

Antroji vizito vieta buvo Sasnovskio barščių augimvietė, kurioje LIFE Viva Grass projekto metu planuojama įgyvendinti pievos atkūrimo darbus. Siekiant išnaikinti šią bujojančią invazinę rūšį, ketinama  7 ha teritoriją uždengti plastikine plėvele ir stebėti šios technologijos efektyvumą. Įdomu tai, kad Latvijoje teisės aktai įpareigoja žemės savininkus imtis priemonių naikinant Sasnovskio barštį savo žemėse. Nesiimant jokių priemonių, inspekcija gali skirti 270 eurų už hektarą baudą. Savivaldybės gali sumažinti žemės nuosavybės mokesčius plotuose (pvz., lengvata Siguldos savivaldybėje gali siekti net 90%), kuriuose įsigalėję Sasnovskio barščiai, tuo tarpu savininkas turi užsiimti aktyviu jų naikinimu.

IMG_9678 IMG_8654 IMG_8659

Vėliau vizito dalyviai lankėsi dar viename ūkyje. Tai – aplinkosauginių filmų kūrėjo Kasparo Gobos ūkis „Gobukalni“. Jis 60 ha pievų gano Škotijos aukštumų (Scottish Highland) jaučius ir lenkiškus arklius (Konik Polski). Kasparas tikisi atkurti pievas iki geros biologinės įvairovės būklės ir gauti papildomų išmokų už biologinės įvairovės saugojimą. Biologinės įvairovės tyrimai rodo nuoseklų buveinių būklės gerėjimą. Čia galvijai ganosi ir miškuose, kai tuo tarpu Lietuvoje tokia ganiava ribojama. Estijoje ganymas vykdomas miškapievėse (buveinės tipas 6530*) ir medžiais apaugusiose ganyklose (9070). Medžiais apaugusi ganykla, iš principo, yra miško buveinės tipas. Ūkyje galvijai nušaunami vietoje ir į skerdyklą nevežami, siekiant išvengti papildomo streso galvijui.

IMG_8679 IMG_8680 IMG_9725

Po to mokomosios kelionės dalyviai keliavo į „Sovites“ ūkį, kur jau atrimaiusiu metu bus vykdomi buveinių atkūrimo darbai. Ūkyje laikoma 50 veislinių jaučių (angl.Limousin breed beef cattle), kurie ganosi 80 ha teritorijoje. Ūkis įkurtas ant buvusios ariamos žemės. Savininkas siekia atkurti šiuos plotus iki  natūralios pievos būklės.

IMG_9733 IMG_8688

Dieną vizito dalyviai užbaigė vienoje iš apžvalgos vietų. Iš čia atsivėrė puikus, Cesio savivaldybei būdingas kraštovaizdis. Ivo Vinogradovs pristatė Cesio savivaldybės karštovaizdžio apsaugos ir priežiūros planą bei svarbiausius jame aptartus aspektus.

IMG_9736 IMG_9737 IMG_9739

Antrą dieną vizito dalyviai pradėjo lankydamiesi Nedremos miškapievėje. 80 ha pievos atkūrimu rūpinasi vienas iš projekto partnerių – Urmas Vahur. Miškapievės buvo atkurtos pasitelkiant savanorius. Netolimoje ateityje Urmas planuoja atkurti dar didesnius pievų plotus.

IMG_8697 IMG_8699 IMG_8740

Veliau komandai Urmas Vahur aprodė savo gamtinį ūkį „Kurese“. Kurese yra apleistas, bet savo kultūriniu ir gamtiniu paveldu unikalus kaimas. Urmas prižiūri ir atkuria specifines pievas (angl. alvars) nuomodamas gyvulius iš kitų ūkininkų. Įgyvendinant projektą LIFE Viva Grass, ūkyje įkurtos gyvulių girdyklos, suteikiančios galimybę laikyti didesnę galvijų bandą, ir tuo pačiu – prižiūrėti didesnius teritorijų plotus.

IMG_8749 IMG_8758 IMG_8766

Iš ūkio vizito dalyviai vyko į Matsalu nacionalinį parką Lääne apskrityje. Aplinkosaugos specialistai papasakojo dalyviams apie parko teritorijoje plytinčių pakrančių ir užliejamų pievų priežiūrą. Dalis pievose gaunamos biomasės naudojamas kaip biokuras netoli esančio miestelio Lihula šildumui.

IMG_8769 IMG_8774 IMG_8780

Trečioji diena prasidėjo Saremos saloje. Ten dalyviai aplankė teritoriją, kurioje, įgyvendinant projektą „Life to alvars“, buvo atliekami specifinių pievų (angl. alvar) atkūrimo darbai. Projekto vadovas Annely Esko pristatė projekto veiklas ir naudotas pievų atkūrimo technologijas. 2500 ha specifinių pievų (angl. alvars) teritorijoje buvo iškirsti medžiai ir kadagiai, vėliau – vietinių ūkininkų gyvuliai šiose teritorijose ganėsi. Kita stotelė buvo Vilsandi nacionaliniame parkase įsikuręs Loona dvaras. Maarika Toomel ir Katrin Trumann dvarą pristatė kaip nacionalinio parko lankytojų centrą. Maarika taip pat pasakojo apie būtinybę saugoti gamtą, taip pat pristatė ekoturizmo koncepciją. Moter pasakojime buvo juntama patirtis ir kompetencija. Ji pateikė pavyzdžių, įrodančių gamtos naudą ekoturizmui. Vienintelė to sąlyga – tinkama gamtinių vertybių priežiūra.

IMG_8802 IMG_8799 IMG_8787

Paskutinė aplankyta vieta buvo Leedri kaimas Lümandos apskrityje, šiemet apdovanotas kaip geriausias šių metų Estijos kaimas. Leedri kaimas yra puikus pavyzdys, kaip kaimo tradicijos ir vietos bendruomenė gali klestėti šiuolaikiniame moderniame pasaulyje. Vizito dalyviai lankėsi viename kaimo ūkyje, kur keturios moteriškės gamina kadagio sirupą. Tai yra dar vienas alternatyvus būdas rpižiūrėti pievas – kirsti kadagių ūglius sirupui gaminti. Kadagių sirupo gamybos pradininkė trumpai pristatė sirupo gaminimo technologiją ir rinkodarą. Ji taip pat kalbėjo apie darbo vietų kūrimo bendruomenėje svarbą.

Daugiau nuotraukų iš mokomojo vizito

Komentarų nėra.

Parašykite komentarą


aštuoni − 3 =