Pievų priežiūra yra manipuliavimas natūralia augmenija siekiant iš anksto numatytų tikslų. Dažniausiai pievos prižiūrimos siekiant padidinti jų produktyvumą bei sukurti maksimalią naudą jomis besirūpinančiam žmogui. Sąsajų tarp įvairių gamtos procesų, augalų ir gyvūnų supratimas yra esminis dalykas, siekiant išlaikyti ramybės ir trikdymo balansą [žr. originalų šaltinį].
Priešingai nei miškai ir pelkės, kuriems žmogaus veikla dažniausiai kenkia, pievų ekosistemos Baltijos šalyse yra sąveikos tarp gamtos ir žmogaus rezultatas. Pievos gyvuoja žmogaus dėka. 
Prieš tūkstančius metų pirmosios gentys kirto ir degino miškus taip sudarydamos sąlygas pievoms įsiterpti regione plytinčioje miškų tankmėje. Žmogus, būdamas reikšminga ekosistemos dalimi, ekstensyviu ūkininkavimu prisidėjo prie rūšimis turtingų pievų ir ganyklų palaikymo. Jos išliko dar daugelį šimtmečių. Intensyvėjant žemės ūkiui, sąlygos tapo mažiau palankios. Nykstant tradiciniam ūkininkavimui daugelis pievų tapo pasėlių laukais ar kultūrinėmis pievomis su vos keliomis rūšimis. Sunkiai pasiekiamos pievos buvo apleistos. Jos užaugo krūmais ir medžiais – pamažu vėl virto mišku. Siekiant išlaikyti natūralias pievas, turime pasirūpinti palankių jų priežiūrai sąlygų sukūrimu.
Projekto metu parengtame leidinyje gali sužinoti, kaip pievomis 20 metų rūpinosi ir jas prižiūrėjo Lumandos savivaldybė Estijoje. Leidinys – anglų kalba.
Komentarų nėra.